Lietuviški namai norvegų patogumui (3)

2010-09-22

Biržietis Valdis Jakubėnas verslo keliais pasuko daugiau kaip prieš dešimt metų. Užušilių kaime su bendraminčiais įsigijo dalį buvusių kolūkio mechaninių dirbtuvių, jose įkūrė lentpjūvę. Žinia, Biržų kraštas miškingas, medienos ne stygius. Pirko iš urėdijos menkaverčius rąstelius, pjaustė juos į ruošinius, gamino padėklus ir eksportavo į Vokietiją.

Tačiau tokio verslo ėmėsi ne vieni. Lentpjūvės steigėsi viena po kitos, radosi didelė konkurencija. „Susėdę ilgas valandas diskutuodavome, ko dar galėtume imtis. Pasiekė informacija iš toliau, kad norvegai mėgsta medinius namus. Pradėjome ieškoti partnerių, su kuo galėtume bendradarbiauti. Suradome palaikančių Latvijoje ir pačioje Norvegijoje, 2002 m. įsteigėme jungtinę įmonę UAB „Noreina“, – pasakoja Valdis Jakubėnas. Užsieniečiai partneriai ilgainiui susirado kitus verslus ir pasimetė, likę biržiečiai toliau tęsė veiklą.

Įsigijo naujų įrenginių

Patalpas jau turėjo, net keliems savininkams pakako vietos tokioje bazėje. Reikėjo įrangos rąstų paruošimo linijai. Bendrovė nusipirko amerikiečių gamybos medienos pjovimo stakles. Privati lietuvaičių įmonė, dabar jau nutraukusi veiklą, bendrovės užsakymu pagamino rąstų obliavimo ir tekinimo stakles. Reikėjo džiovyklos rąstams džiovinti. Vėliau sumontavo antrą medienos tekinimo liniją apvaliajai medienai apdoroti. Tekinimo staklės ima net 9 m ilgio rąstą, kaip ir obliavimo. Tekintiems gaminiams kampus išpjausto specialia freza.

Bendrovėje dirbo vos 5 darbuotojai kartu su vadovais. „Pirmaisiais metais pastatėme du namus Norvegijoje pagal individualius užsakymus ir iš to teko pragyventi“, – pradžią prisimena bendrovės direktorius Valdis Jakubėnas.

Iš pradžių užsakymų buvo nedaug

Veiklos pradžioje pageidaujančiųjų užsakymai neplūdo, norvegai į lietuvišką produktą žiūrėjo labai atsargiai, ilgai tyrinėjo jo kokybę, patogumus ir privalumus. Nauji užsakovai ateidavo radę informacijos internete, reklaminiuose skelbimuose ar kituose šaltiniuose. Daug naujų užsakovų atsirado per kaimynus bei pažįstamus, kuriems biržiečiai meistrai surentė dailius, gražius, savitos architektūros namus, o šie liko patenkinti statiniais. Visi būtinai prašydavo pateikti duomenis, kur ir kam pastatė namus, kad galėtų gauti iš jų savininkų patikimas rekomendacijas.

Direktorius atvirauja: nors pradžia buvo sunki, dabar pastatyti mediniai namai jau skaičiuojami dešimtimis. Biržiečiai išmoko gaminti ir surinkti karkasinius, rąstinius, skydinius ir Norvegijoje populiarius kombinuotus „Stavlaft“ (pirmas aukštas yra karkasinis, o antras – rąstinis) namus. Bendro projekto nėra, visi namai individualūs, pagal užsakovo pateiktus brėžinius.

Naudoja rinktinę medieną

Namams gaminti naudoja rinktinius pušų rąstus, šiek tiek eglės stogų konstrukcijoms. Medieną perka iš Biržų, Rokiškio, Šiaulių urėdijų. Juostiniu gateriu rąstus pjauna meistras Rimas Lisys. Gabena į džiovyklą ir ten rąstai džiūna apie mėnesį. Temperatūrą ir drėgmę reguliuoja kompiuteris. Išdžiovintus rąstus obliuoja ir frezuoja staklėmis.

Paruošti rąstai vežami į surinkimo cechą, kur iš jų pagal projektą gaminamas ir surenkamas visas namas. Sudėtingas „norvegiškas“ kampas yra sukertamas naudojant rankinius įrankius. Tada sunumeruojami rąstai ir kitos detalės. Statinys vėl išardomas, rąstai pakartotinai obliuojami. Visas namo komplektas supakuojamas, pakraunamas ir išgabenamas į Norvegiją krovininiais sunkvežimiais. Vežama iki uosto ir keltu pasiekiama Švedija, toliau – į Norvegiją.

Stato savi meistrai

Į Norvegiją bendrovė siunčia savo brigadą. Jai vadovauja bendrovės senbuvis dailidė ekspertas Kazimieras Vasylis. Statytojai aprūpinti specialiais įrankiais: diskiniais ir grandininiais elektriniais pjūklais, pneumatiniais ir dujiniais kalimo plaktukais, namų statybai pritaikytais kirviais, obliavimo, šveitimo ir kitais įrankiais. Surenkant namą naudojamas montavimo kranas. Kodėl patys norvegai nestato namų? „Norvegai taip pat stato namus, bet darbas imlus, daugiausiai rankinis, tad jiems geriau apsimoka samdytis lietuvius. Kol 3–4 vyrai pastato namą, praeina 1–2 mėnesiai (priklauso nuo namo didumo), o Norvegijoje labai brangi darbo jėga“, – aiškina bendrovės vadovas.

Rąstų namo sienos 1 kv. m kainuoja apie 400–500 Lt. Patraukliausi kombinuoto stiliaus namai: pirmas aukštas iš karkasų ant kolonų, antras – iš rąstų. Tokie namai šiek tiek pigesni, įvairesnė apdaila, didesnė ir šilumos varža. Na, ir išvaizdūs tie mediniai nameliai su žaliomis samanomis užklotais stogais vasarą, skendintys baltuose sniegynuose žiemą. Norvegams lietuvių pagaminti mediniai namai patinka, o lietuviai dažniau renkasi tradicinius mūrinius, nors kiekvienais metais besidominčių mediniais namais daugėja ir Lietuvoje. Galbūt ateityje išsijudins ir vietinė rinka. „Noreinos“ meistrų gebėjimais pasinaudojo ir Biržų urėdija. Bendrovė pastatė medinių rąstų Kriklinių girininkijos ir medelyno administracinius pastatus.

Sugalvojo naujų gaminių

Vien namų statyba neleido plėstis bendrovei. Jos savininkai ėmė ieškoti idėjų, kaip galėtų pagyvinti verslą. Pamažu įsisavino pirčių, pavėsinių, šulinių rentinių, lauko baldų, tiltelių, sūpuoklių, smėlio dėžių, tvorų gamybos ir statybos darbus. Šiems gaminiams pradėjo rasti užsakymų savo šalyje, susidomėjimas nuolatos didėjo.

Paklausiausios pasirodė pirtelės prie ežerų ir upių. Jos statomos iš apvalių tekintų ir apipjautų rąstų. Iš apvaliosios medienos daromi antžeminiai šulinių ritiniai. Padidinus gaminių asortimentą, gerokai padidėjo apyvarta. Geriausiais 2008 m. bendrovėje jau dirbo 20 darbuotojų.

Sunkmetis nubloškė atgal

Deja, sunkmetis užgriuvo daugelį, prispaudė ir medienos gaminių gamintojus. „Noreinos“ direktorius nemėgsta verkšlenti, bet nenoromis pripažįsta, kad jau nuo pernai užsakymų sumažėjo perpus. Teko atleisti didžiumą darbininkų ir grįžti vos ne į pradinį tašką. Bendrovėje liko 7 darbuotojai. „Stebime kai kuriuos aktyvėjimo ženklus. Vėl daugėja užklausų iš Norvegijos. Lietuvoje daugiau domimasi pirtimis, lauko baldais, pavėsinėmis. Šiuo metu galbūt kaupiama informacija, kas ką galėtų pastatyti. Tikimės užsakymų pagausėjimo artimiausiu metu“, – nepraranda optimizmo verslininkas.

Sušlubavo užsakovų atsiskaitymai už pateiktus gaminius ir suteiktas paslaugas. Jau esama ir stambesnių skolininkų, kaip pasvaliečio Lino Kulbio individuali įmonė „Huronas“. „Visiems sunku, ne išimtis ir mes. Valstybė deklaruoja remianti smulkųjį verslą. Iš tikrųjų paramą gauna stambieji. Sunkiai prognozuojama mokesčių našta, net rajono savivaldybė buvo numačiusi maksimalų turto mokestį už pastatus“, – pasiguodė bendrovės direktorius pokalbiui baigiantis.

Turinys

  • Turinys 6
  • Redakcijos skiltis
    Ant pokyčių slenksčio 7
  • Ta akimirka žavinga
    Storiausia Lietuvos pušis 8
  • Nemirtingo žingsnio taktu
    H. Radauskas. Paklydęs girioje 9
  • Miškas ir mes
    A. Čekuolis. Lengva užmušti mišką 10
    Bičiulių sambūris – brandos mokykla 13
    Iš valstybinių miškų 14
    Kas naujo pasaulyje 15
  • Pokyčių verpetuose
    V. Skafaru. WabiSabiCulture 16
    Alandai: ant akmens ir vandens 20
  • Savas miškas
    Z. Bitvinskaitė. Verta pasirūpinti mišku 22
    S. Asipavičienė. Po audros 26
  • Baldai ir interjeras
    A. Patašius. Baldai Jums – patogumas, grožis, sveikata 28
  • Medis ir verslas
    R. Lapinskas. Kodėl mums nesiseka? 30
    A. Kazitėnas. Lietuviški namai norvegų patogumui 33
    Skelbimai 36
  • Medžioklė
    V. Ribikauskas. Rugsėjo medžioklė 40
    A. Kazitėnas. Trofėjų paroda Biržuose 44
  • Knygų lentyna
    Kamanės 47
  • Mūsų žosmė
    Egzotinių vaisių pavadinimai 47
  • Pirma buvo žodis
    V. Vasiliauskas. Kas duos meilės Lietuvai? 48
  • Būkime sveiki
    A. Malovičko. Panacėja iš drėgnos ūksmės 50
    D. Mišutytė. Sraigės jau beldžiasi ir į lietuvių namus 52
  • Miško pavilioti
    T. Tovianskas-Požerskas. Vasara Sibiro taigoje – joks kurortas 56
  • Jaunuolynas
    Giliukų skiltis 60
  • Iš raudonosios knygos
    Didysis žvaigždinas 61
  • Mano medis
    V. Umbrasas: „Miškas – ypatinga vieta“ 62
  • Juokai
    Tikrovės dėsniai pagal Merfį 63

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"
Autoriai: Alfonsas Kazitėnas

(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)