Medinių miestų renesansas Suomijoje (0)

2011-11-19

Glaudžiai vienas prie kito sustatyti žemaaukščiai mediniai namai, siauros, akmenimis grįstos tarp jų vingiuojančios gatvės – tokie buvo tradiciniai Suomijos miestai. Pastaruosius penkiasdešimt metų į šimtametes tradicijas nebesidairyta, tad šalies miestuose įsivyravo daugiaaukščiai betono statiniai. Atsikandę tik į ateitį nukreipto, savitą šalies dvasią ir istorinę patirtį trinančio modernizmo, suomiai pamažu gręžiasi į savo šaknis.

Modernus miestas – medinis

1997 m. Medienos studijų centras prie Oulu universiteto architektūros departamento inicijavo projektą, dabar išaugusį iki valstybinės reikšmės lygmens. Daugiau nei dešimtmetį trunkančiu Modernaus medinio miesto (Modern Wooden Town) projektu siekiama atgaivinti medžio ir medinių konstrukcijų panaudojimą naujų pavyzdinių gyvenamųjų rajonų statybose įvairiose šalies miestų teritorijose. Siekiama, kad naujieji rajonai būtų panašūs į senuosius tradicinius, turėtų mediniam miestui būdingų savybių, o kartu taptų alternatyva standartiniams daugiaaukščių gyvenamųjų namų rajonams. 

Modernaus medinio miesto projektas tapo Suomijos vyriausybės būsto politikos dalimi, kurios pagrindinis rūpestis yra skatinti tankiai mediniais žemaaukščiais ir vienai šeimai skirtais namais apstatytų miestų rajonų plėtrą.

Sėkminga pradžia

Pirmasis Modernaus medinio miesto projektas įgyvendintas Oulu miesto Linnanmaa rajone. Tai buvo eksperimentinės statybos, sumanytos Oulu universiteto profesoriaus, architekto Jouni Koiso-Kanttila ir pradėtos dar 1997 m. Profesorius ir jo žmonės nerizikavo, jie gerai žinojo, ką daro, mat imtis didelio projekto paskatino mažesniojo sėkmė. Profesoriaus vadovaujama Medienos studijų centro mokslininkų komanda suprojektavo ir įgyvendino vieną iš pirmųjų medinių daugiaaukščių gyvenamųjų kompleksų Suomijoje. „Sėkmingos pirmosios medinių daugiaaukščių statybos įkūnijo visus mūsų išsikeltus tikslus. Mums pavyko įgyvendinti projektą, kuris savo struktūrinėmis ir funkcinėmis ypatybėmis, ypač tokiomis kaip garso izoliacija ir priešgaisrinė sistema, atitinka visus šiuolaikinius reikalavimus. Gyvenamųjų namų statybose vietoj gelžbetonio panaudoję medį išties pakėlėme statinio vertę, o ir gyventojai įvertino skirtumą. Tad gal mums derėtų susitelkti ties įvairiomis medinės architektūros galimybėmis ir imti statyti ištisus medinius rajonus užuot pavienius daugiaaukščius?“ – apie Modernaus medinio miesto projekto pradžią pasakoja prof. J. Koiso-Kanttila.

Žmonėms reikia medžio

Ištisi medinių namų rajonai – ryški Skandinavijos miestų ypatybė, tiesa, labiau menanti istoriją, nusakanti tradicijas ir praeities gyvenimo būdą nei atspindinti dabarties aktualijas. Prieš gerus penkiasdešimt metų visi Suomijos miestai, išskyrus sostinę Helsinkį ir kelis kitus didžiuosius miestus, buvo mediniai. Intensyvios urbanizacijos metu miestai buvo perstatyti, mediniai namai nugriauti, o vietoj jų, įkūnydami modernizmo idealus, kilo statiniai iš betono. Nepaisant plačiai šalyje paplitusio moderniųjų laikų statybos būdo, apklausų rezultatai rodo, kad daugelis idealų gyvenamąjį būstą įsivaizduoja kaip nedidelį, vienos šeimos namą, o medį mano esant geriausiai gyvenamajai aplinkai tinkančia medžiaga. Išlikę mediniai senamiesčiai pasakoja apie praeitį, ta medine praeitimi žavimasi, didžiuojamasi ir puošiamasi, kai reikia išryškinti savitą šalies charakterį. O šiandiena, ateitis? Kokią istoriją ir kokį šalies veidą sukurs dabartinė karta. 

Sugrąžinti tradiciją

Prof. J. Koiso-Kanttila ir jo komanda savo Modernaus medinio miesto projektu tiesia tiltą iš praeities į ateitį. „Neįmanoma atkartoti to, kas buvo seniai, tačiau tie miestai turi tokių patrauklių ypatybių, iš kurių mes galime pasimokyti. Nesiekiame atkartoti senosios medinės architektūros stilių ar detalių. Mūsų siekis – sujungti pažangias statybų technologijas ir architektūrą konstruojant gyvenamąsias zonas, turinčias seniesiems mediniams miestams būdingų savybių, tokių kaip tankiai apstatyta žmogaus mastelio erdvė, įvairove, o ne monotonišku vienodumu pasižyminčios statinių grupės, siauros, uždaros pėsčiųjų gatvės, gatvių hierarchija ir uždari vidiniai kiemeliai“, – teigia architektūros profesorius. Pirmajame pagal projektą pastatytame Oulu miesto Linnanmaa rajone ne tik įgyvendintos visos šios tradiciniam mediniam miestui būdingos savybės, bet ir pademonstruotos įvairių modernių medienos konstrukcijų architektūrinės galimybės.

Erdvė bandymams

Oulu miesto Linnanmaa rajonas – tai modernaus medinio miesto eksperimentas, kurio 12 hektarų erdvėje iškilo 45 mediniai 2–3 aukštų apartamentų kompleksai ir maži gyvenamieji nameliai. Teritorija suskirstyta į šešis blokus, o šie buvo išdalinti skirtingiems kūrėjams, dizaineriams ir rangovams. Tokiu būdu daug profesionalių grupių turėjo galimybę įgauti patirties dirbdami su medžio konstrukcijomis. Eksperimentuojant su skirtingomis statybų technologijomis ir medžiagų taikymo būdais, kiekviename iš šešių blokų įgyvendinti skirtingi struktūriniai ir konstrukciniai sprendimai. Siekiant architektūros ir detalių įvairovės čia darbavosi ir skirtingi architektai.

Plėtojant projektą buvo atliktos kelios mokslinės studijos. Architektas Risto Suikkari tyrė Suomijos medinių miestų savitumus, daktaras Markku Karjalainen pristatė medinių fasadų atsparumo ugniai studiją, o daktaras Anu Soikkeli domėjosi sprendimais, kaip mediniai namai galėtų kuo ilgiau tarnauti. Ypatingas dėmesys skirtas rajono priešgaisrinei sistemai, čia susitelkta ties pažangiausiomis technologijomis.

„Viso medinio Linnanmaa projekto statybos kainavo tiek, kiek ir įprastų daugiaaukščių rajonų, o tai parodo modernių medinių statybų ekonominį konkurencingumą“, – sako prof. J. Koiso-Kanttila.

Tautos pripažinimas

Praėjus keleriems metams nuo statybų pabaigos atlikta naujojo rajono gyventojų apklausa. Žmonės gerai įvertino siauras rajono gatveles ir uždarus kiemelius, greta vienas kito esančius statinius. Gyventojai džiaugėsi medine rajono aplinka, gyrė pastatų įvairovę, architektūrines detales ir spalvų gausą. Oulu Linnanmaa rajono sėkmė paskatino tęsti ir visoje šalyje plėtoti Modernaus medinio miesto projektą, kurio pagrindinis tikslas – sukurti malonią, aukštos kokybės medinių namų kaimynystę įvairiose Suomijos miestų dalyse.

Projekto rėmėjais tapo nacionalinė Suomijos technologijų agentūra, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos, Suomijos miškininkystės ir medienos taryba. Daug modernių medinių namų rajonų jau pastatyta, dar daugiau miestų planuoja pradėti statybas. Mažesni mediniai rajonai iškilo Sodankyla, Tuusula, Espoo, Ylasto, didesni projektai realizuoti Jyvaskyla, Porvoo ir Lahti miestuose. Helsinkyje, kaip ir Keuruu, Lohja ir Parainene, taip pat suplanuoti modernūs medinių namų rajonai. Projekto idėjos autorius prof. J. Koiso-Kanttila regi medinę Suomijos miestų ateitį. „Arti vienas kito sustatyti, mažo mastelio mediniai statiniai yra tradiciniai ir vertinami visose Skandinavijos šalyse. Pirmasis sėkmingas projektas ir po jo ėjusieji kiti tik įrodė, kad įmanoma sukurti turtingą ir šiuolaikiniam žmogui patrauklią seniesiems mediniams miestams būdingą erdvę. Žemaaukščiai, tankiai sustatyti nameliai į miestus ir kaimus sugrąžintų žmogiškąjį pradą“, – sako prof. J. Koiso-Kanttila.

Turinys

  • Redakcijos skiltis
    Pats laikas 8
  • Nemirtingo žingsnio taktu
    Just. Marcinkevičius. Dainuoti – tai užmišti mirtį 10 
  • Ta akimirka žavinga
    Dvikamienė pušis 11
  • Miškas ir mes
    Vyriausybė neketina privatizuoti miškų 12
    I. Kalnienė. “Pajudės” rezerviniai Lietuvos miškai 14
    Latvija pertvarko valstybės miškų tarnybą (II) 17
    A. Brukas. Klaipėdos krašto miškininkų likimai 20
  • Pokyčių verpetuose
    V. Skafaru. Medinių miestų renesansas Suomijoje 26
    G. Plungienė. Turbūt per daug turime iškasenų 29
    D. Augutis. Ketvirtadalis pasaulio miškų – pirmapradžiai 32
  • Savas miškas
    S. Mizaras. Žaliasis auksas 35
  • Pažintis
    L. Senkus. “Rounką yr atkalęs juodai” 38
  • Knygų lentyna
    J. Danauskas, R. Ozolinčius. Miškuose prie Baltijos 41
  • Mūsų žosmė
    Apie vaistus ir skiepus 41
  • Medis ir verslas
    Lapuočių mediena: neišnaudojamos galimybės 42 
  • Skelbimai
    Medienos kainos 
  • Medžioklė
    V. Ribikauskas. Pirmoji lapė paspruko 48
  • Technika
    G. Plungienė. Lašas po lašo... vis į akmenį 54
    Patikima technika taupo lėšas ir laiką 57
  • Pirma buvo žodis
    A. Veryga. Pradėkime nuo savęs. Pradėkime. 62 
  • Būkime sveiki
    D. Červokienė. Kaip gydo ąžuolai 64
  • Laisvalaikis
    I. Požėlienė. Į Australiją – nepakartojamų įspūdžių (II) 66
  • Medis ir aplinka
    L. Senkus. Sartų regioninis parkas 70
  • Miško pavilioti
    Ž. Balionytė. Girininkas iš pašaukimo 73
  • Jaunuolynas
    Miškininkystei Tarante 200 metų 76
  • Mano medis
    V. Gerulaitis: “Medis žmogiškesnis už dažną žmogų” 78

Aut. teisės: Žurnalas "Miškai"
Autoriai: Viktorija Skafaru

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)