Iki šiol alkstantys (0)

2008-09-06

Aštuntadaliui pasaulio gyventojų stinga maisto. Strategija, kaip įveikti badą, turėtų būti nukreipta į skurdo mažinimą: svarbiausia – plėtoti žemės ūkį, rūpintis pagrindiniu išsilavinimu, sveikatos apsauga ir geru valdymu.

Per trisdešimt minučių, kurias užtruksite skaitydami šį straipsnį, dėl nevisavertės mitybos ir bado mirs 360 ikimokyklinio amžiaus vaikų. Dvylika per minutę, daugiau nei 6 mln. per metus. Tačiau tai tik visiems žinomo pavojingo ledkalnio viršūnė. Vienas iš keturių besivystančių šalių ikimokyklinukų kenčia nuo alkio ir maisto medžiagų trūkumo. Šie vaikai yra mažesnio ūgio, neatsparūs ligoms, sunkiau mokosi mokykloje, todėl suaugę mažiau uždirba. Beje, jų padėtis prastesnė negu bendraamžių jau nuo pat tos akimirkos, kai jie išvysta pasaulį, nes gimsta mažesnio svorio.

Daugiau nei 800 mln. žmonių – du su puse karto daugiau negu JAV gyventojų – nuolat jaučia alkį ar, kaip sakoma, „nėra tikri dėl maisto“. Dar daugiau žmonių kankina mikroelementų trūkumas: su maistu jie negauna būtinų vitaminų ir mineralų. Dažniausiai pasitaikantis negalavimas yra geležies trūkumas ir jo pasekmė – mažakraujystė.

Paplitusi nuomonė nėra teisinga: problema kyla ne dėl to, kad gaminama per mažai produktų. Pasaulis pertekęs maisto ir vis daugiau žmonių valgo per daug. Vadinamasis mitybos lūžis – nuo javų ir šakniagumbių pereinama prie mėsos, pieno produktų, daug cukraus bei riebalų turinčio maisto – intensyviai reiškiasi ir besivystančiose šalyse. Taip kyla dvi problemos: vienos šeimos stokoja maisto ar net badauja, o kitos kenčia nuo nutukimo ir jo sukeliamų ligų. Technologiniai žemės ūkio srities laimėjimai lemia tai, kad dabar pigiai auginama daugiau produktų nei kada nors anksčiau. Globalizacija, geresnis susisiekimas ir efektyvus transportas palengvino maisto gabenimą dideliais atstumais, sumažėjo jo savikaina. Iš tikrųjų pagaminama tiek maisto, kad užtektų patenkinti kiekvieno planetos gyventojo poreikius. Žinios apie mitybą visiems prieinamos, didžiulės paramos poreikis alkstančiuose regionuose ir ekonominiai bado bei nevisavertės mitybos sukeliami nuostoliai gerai žinomi. Taip pat akivaizdi ir nauda, kurią pasiektume įveikę šias nelaimes.

Pagrindinė bado ir nevisavertės mitybos priežastis yra skurdas. Milijonai šeimų neišgali įsigyti gero maisto ar ūkininkavimo padargų, kad išsimaitintų patys. Tokį neturtą dar labiau skatina per mažas dėmesys šeimos planavimui ir reprodukcinei sveikatai, taip pat dėl prastos sanitarinės būklės ir nešvaraus geriamo vandens plintančios ligos.

Efektyvi priemonė badavimui sumažinti turi būti pagrįsta visapusiškomis žiniomis, kas badauja, kur badauja ir kokios yra tikslios maisto nepritekliaus priežastys. Toliau, remiantis patikimiausia šiuo metu turima informacija, pateikiami atsakymai į šiuos klausimus ir siūlomi problemos sprendimo būdai.

Daugiau skaitykite rugsėjo numeryje

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Per Pinstrup-Andersen

(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: