Visiškai netikėtas atradimas: pastebėjo patį pavojingiausią metą paroje, kada vėžinės ląstelės plinta labiausiai ()
Krūties vėžio ląstelės plinta į kitas kūno dalis dažniausiai naktį, kai žmonės miega – o ne nuolat visą parą, kaip anksčiau manė mokslininkai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai nereiškia, kad norėdami sustabdyti vėžio plitimą, vėžiu sergantys žmonės turėtų stengtis nemiegoti, įspėja mokslininkai – nes ankstesni tyrimai rodo, kad sutrikęs miegas gali pabloginti krūties vėžio prognozes. Tačiau šis atradimas demonstruoja, kad atsižvelgiant į geriausią paros laiką vėžio gydymui, jis galėtų būti veiksmingesnis, sako Nicola Aceto iš Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche (ETH).
„Dauguma vėžio gydymo metodų nesukuriami siekiant paveikti navikines ląsteles konkrečiu metu, o skiriami turint bendrą mintį, kad navikas yra, ir bandoma jį atakuoti bet kuriuo metu, – pasakoja mokslininkas. – Dabar mes geriau nei anksčiau suprantame, kas vyksta skirtingu metu, ir kad [gydymą] galima būtų atlikti geriau“.
N.Aceto ir jo kolegos netikėtą tendenciją pastebėjo atlikdami metastazavusio krūties vėžio tyrimą. Tyrimo dalyvių cirkuliuojančios navikinės ląstelės (CTC), t.y. ląstelės, išplitusios iš invazinių navikų, dauginosi daugiausia naktį. Mokslininkai nusprendė toliau tirti 30 moterų, sergančių krūties vėžiu – įskaitant devynias, sergančias metastazavusia liga, kurios nebuvo gydomos.
Mokslininkai paėmė kraujo mėginius 10 val. ryto ir 4 val. ryto, likus kelioms valandoms iki vėžio operacijos.
Jų atlikta analizė atskleidė, kad 78 proc. visų CTC buvo rasta naktiniuose mėginiuose, kai moterys miegojo.
Tada mokslininkai atliko panašius kraujo tyrimus su pelėmis, kurioms buvo persodintas keturių skirtingų rūšių krūties vėžys. Jie nustatė, kad, priklausomai nuo vėžio tipo, 87–99 proc. ląstelių buvo iš mėginių, paimtų gyvūnų miego metu. Be to, miegančių pelių mėginiuose CTC susitelkdavo iki 278 kartų daugiau, t.y. buvo didesnė tikimybė, kad iš jų susiformuos naujas navikas, palyginus su nemiegančių pelių mėginiais.
Nors iš pradžių šie rezultatai buvo netikėti, N.Aceto sako, kad jie iš tikrųjų yra prasmingi. Imuninę sistemą labai veikia organizmo miego ir budrumo ciklas, vadinamas cirkadiniu ritmu. Tačiau paprastai buvo manoma, kad vėžiniai navikai šiam ritmui nepaklūsta.
Naujieji rezultatai ištaiso šią klaidingą nuomonę, tačiau vis dar lieka daug neatsakytų klausimų.
„Egzistuoja tam tikras ritmiškumas, kurio didžiausias pikas pasiekiamas miego metu, – sako N.Aceto. – Kuriuo tiksliai momentu miego metu – ir ar daugiau, ar mažiau miego padėtų kovoje su vėžiu – [kol kas] visiškai nežinome“.
Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature“.
Parengta pagal „New Scientist“.
