„Vyksta kažkas, ko iki šiol dar niekada nematėme!“ Supergalingas sprogimas kosmose prikaustė mokslininkų dėmesį – su Betelgeize vyksta kažkas keisto ir nesuprantamo ()
Ekspertai teigia, kad žvaigždė atsigauna po „niekada nematyto“ paviršiaus masės išmetimo, dėl kurio ji pritemo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai 2019 m. ryškiai raudona supermilžinė žvaigždė Betelgeizė išpūtė savo viršūnę, Hablo kosminis teleskopas ir kitos observatorijos tai užfiksavo. Per šį paviršiaus masės išmetimą Betelgeizė neteko 400 milijardų kartų daugiau masės nei Saulė per tipišką vainikinių masių išmetimą – tai yra įprastas įvykis, kai saulė išmeta dalį savo išorinės atmosferos, vadinamos karūna.
Vis dėlto tai nebuvo kažkoks supernovos finalo įvykis. Betelgeizė – viena ryškiausių Paukščių Tako žvaigždžių, Oriono žvaigždyno dalis – vis dar atrodo kaip įprasta žvaigždė ir net gali atsigauti. Išanalizavę 2019 m. duomenis, astronomai padarė išvadą, kad tokio įvykio mes niekada anksčiau normalioje žvaigždėje nematėme.
„Betelgeizė ir toliau daro kai kuriuos labai neįprastus dalykus šiuo metu“, – pranešime spaudai sako Andrea Dupree, Astrofizikos centro, bendradarbiaujančio „Smithsonian Astrophysical Observatory“ ir „Harvard College Observatory“, mokslininkė. „Interjeras tarsi kunkuliuoja.“
2019 m. paviršiaus masės išmetimas pasiekė Betelgeizės paviršių, o atsigauti po kažko tokio niokojančio yra sunkus kelias. Tačiau stebėjimai iš įvairių šaltinių – mes kalbame apie viską nuo STELLA robotų observatorijos iki Fredo L. Whipple'o observatorijos, „Tillinghast“ reflektoriaus, „Echelle“ spektrografo (TRES) ir NASA Saulės sausumos ryšių observatorijos erdvėlaivio iki Amerikos kintamųjų žvaigždžių stebėtojų asociacijos kartu su pagrindiniais naujais „Hablo“ duomenimis – jie leidžia suprasti, kaip senstančios žvaigždės praranda masę, kai perdega jos branduolių sintezės krosnys.
Mes niekada anksčiau nematėme didžiulio masinio žvaigždės paviršiaus išmetimo“, – sako A. Dupree. „Tenai vyksta kažkas, ko mes visiškai nesuprantame. Tai visiškai naujas reiškinys, kurį galime stebėti tiesiogiai ir tirti paviršiaus detales naudodami „Hablo“ teleskopą. Mes stebime žvaigždžių evoliuciją realiu laiku.“
Betelgeizė yra tokia svarbi Paukščių Tako galaktikoje, jog toks nuostabus įvykis ne tik suteikia daug žinių žvaigždžių tyrimų pasaulyje, bet ir toliau gali pasiūlyti supratimą apie tai, kaip žvaigždės veikia prieš reikšmingą paviršiaus masės išmetimą, jo metu ir po jo. Atsižvelgiant į tai, kad šis įvykis įvyksta prieš bet kokį galutinį supernovos įvykį – gali būti pakankamai laiko stebėti progresą.
Tyrėjai dabar mano, kad 2019 m. įvykis kilo iš konvekcinio pliūpsnio, esančio daugiau nei milijono mylių atstumu giliai žvaigždės viduje. Smūgiai ir pulsavimas išsprogdino fotosferos gabalą, palikdami vėsų paviršiaus plotą po dulkių debesimi. Šis lūžęs gabalas, kelis kartus sunkesnis už mėnulį, pritemdė žvaigždę taip, kad skirtumas buvo matomas be teleskopo.
Supermilžinės žvaigždės 400 dienų dažnio pulsacija dingo, o A. Dupree sako, kad žvaigždės vidinės konvekcinės ląstelės, skatinančios pulsaciją, gali „šliaužti kaip nesubalansuotas skalbimo mašinos būgnas“. „Hablo“ ir TRES duomenys rodo, kad išorinis sluoksnis galėjo atsigauti, tačiau paviršius „šokinėja kaip želatinos deserto lėkštė, kai fotosfera atsinaujina“.