NASA paskelbė naujausius kadrus, kuriuos užfiksavo Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST), o juos papildė NASA rentgeno spindulių ruože vaizdus fiksuojanti kosmoso observatorija „Chandra“.

JWST įamžintus infraraudonųjų spindulių vaizdus teleskopas „Chandra“ papildė rentgeno spirdulių spektro duomenimis – taip išryškėjo žėrinčios mėlynos, violetinės ir rožinės galaktikų ir kitų kosmoso objektų spalvos.

Keturiose nuotraukose įamžintas galaktikų spiečius SMACS 0723, Stephan'o Kvintetas, žvaigždžių spiečius Karinos Ūke (Carina Nebula) ir Vežimo rato (Cartwheel) galaktika, praneša CNN, kurie cituoja NASA.

„Chandra“ teleskopas paleistas 1999 metais ir šiuo metu skrieja 139 000 km aukštyje Žemės orbitoje. Teleskopas rentgeno spindulių ruože fiksuoja galaktikų spiečius, sprogusias žvaigžes ir įvairias materijas, besisukančias aplink juodąsias skyles.

Be to, šis teleskopas gali užfiksuoti tai, ko nepajėgia net ir Jameso Webbo kosminis teleskopas, pavyzdžiui, supernovų liekanas arba itin karštas kosmines dujas. Kaip teigia NASA, „Chandra“ teleskopas yra pats galingiausias rentgeno spindulių teleskopas pasaulyje.

Visos didžiausios kosminės observatorijos, pavyzdžiui, „Hubble“, „Chandra“ ar Jameso Webbo kosminis teleskopas yra suprojektuoti taip, kad veiktų išvien ir vienas kitą papildytų, stebėdami kosmoso gelmes skirtinguose elektromagnetinės spinduliuotės spektro ruožuose.

Tokios galimybės leidžia mokslininkams itin detaliai stebėti kosmoso gelmėse vykstančius procesus. Be to, sujungus tų pačių objektų vaizdus, užfiksuotus skirtingais kosminiais teleskopais, atsiranda galimybė pamatyti kosmoso gelmes taip, kaip iki šiol dar niekas neregėjo.

„Drauge veikiantys „Chandra“ ir JWST pranoko savo galimybes, – teigė Jameso Webbo kosminio teleskopo vyr. inžinierius Charlie Atkinsonas iš kompanijos „Northrop Grumman“. – Visos šios įspūdingos nuotraukos, gautos iš abiejų teleskopų, atskleidžia naujas ir neįtikėtinas detales ir dar labiau praplečia mūsų supratimą apie kosmosą“.

Naujausiose nuotraukose, kurias apdorojo „Chandra“ teleskopas, mėlynos ir violetinės spolvos indikuoja apie itin karštas dujas, sprogusias žvaigždes ar jų liekanas, pavyzdžiui (neutronines žvaigždes ar juodąsias skyles).

Viena iš nuotraukų – Cartwheel'o galaktika – savo įspūdingą apskritimo formą įgavo po susidūrimo su kita, mažesne galaktika prieš maždaug 100 mln. metų. Išoriniame galaktikos rate matyti ir naujos besiformuojančios žvaigždės.

Stephan'o kvintete (galaktikų grupėje) „Chandra“ užfiksavo buvusią susidūrimo smūgio bangą, kuri įkaitino dujas iki dešimčių milijonų laipsnių Celsijaus. Tai nuotraukoje parodo ryški mėlyna spalva. Tokios bangos susidaro tuomet, kai viena iš galaktikų praskrodžia kitą galaktiką maždaug daugiau nei 3 mln. km per valandą greičiu.

Galaktikų spiečius SMACS 0723, kaip teigia NASA, yra iki šiol tolimiausias ir ryškiausiai infradaudonųjų spindulių ruože užfiksuotas objektas Visatoje. Skaičiuojama, kad šis galaktikų spiečius yra už 4.2 mlrd. šviesmečių. Galaktikų spiečiai taip pat pasižymi itin karštomis dujomis. Naujausioje „Chandra“ nuotraukoje jos yra matomos pačiame viduryje.

„Chandra“ užfiksavo ir Carina Nebula (Karinos ūką) – rožinė spalva čia rodo atskirų rentgeno spindulių šaltinius, kuriuos skleidžia atskiros žvaigždės iš žvaigždžių spiečiaus. Skaičiuojama, kad jų amžius yra apie 1-2 milijonus metų.

Tokios jaunos žvaigždės, kalbant astronominiais terminais, rentgeno spindulių spektre spindi gerokai ryškiau nei senos žvaigždės, todėl mokslininkams jas lengviau atrasti ir identifikuoti.

Šaltiniai:

• https://chandra.si.edu/photo/2022/chandrawebb/
• https://edition.cnn.com/2022/10/05/world/chandra-xray-webb-telescope-scn/index.html
• https://www.space.com/james-webb-space-telescope-chandra-x-ray-combination-images

Komentarai ()