Česlovas Iškauskas. Kodėl JAV nusisuka nuo Mėnulio?  (8)

Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama išsiuntė Kongresui laišką su 2011 m. valstybės biudžeto pasiūlymais. Nors naujieji finansiniai metai prasidės tiktai spalio 1 d., jau dabar Baltieji rūmai pradeda ilgą svarstymo maratoną. B. Obamos administracija neslepia, kad, visuotinės krizės laikais rengiant dokumentą, buvo priimami „sunkūs sprendimai“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kaip pareiškė Baltųjų rūmų komunikacijos vadovas Danielis Pfeifferis, „prezidentas mano, kad reikia sąžiningai pasirinkti, kokios programos buvo efektyvios, kokios ne, kokias reikia finansuoti, o kokias sumažinti arba visai jų atsisakyti“.

Biudžeto pyragas pjaustomas negailestingai

2011 finansiniais metais JAV administracija ketina išleisti rekordinę sumą – 3,8 trilijono dolerių. Jeigu ją paskirstytų po lygiai visiems maždaug 310 mln. amerikiečių, kiekvienam tektų po 12 300 dolerių. Per mėnesį tai būtų visai nedaug – apie 1000 dolerių kiekvienam. Tačiau apskritai tai rekordinis biudžeto dydis per visą JAV istoriją.

Savo pranešime „Dėl padėties šalyje“ sausio 27-ąją Amerikos vadovas daugiausia dėmesio skyrė ekonomikai. Jis iš anksto perspėjo Kongreso narius, kad pranešimas bus sutrumpintas ir beveik ištisai skirtas būdams, kaip išeiti iš krizės. B. Obama pažadėjo, kad kitų metų biudžetas bus labai apkarpytas, išskyrus svarbiausius gyvybinius valstybės prioritetus. Toks ryžtas atitinka gyventojų nuotaikas. Kaip skelbė Visuomenės nuomonės tyrimo centras PEW (Pew Research Center, people-press.org), 60 proc. amerikiečių mano, kad biudžeto deficito sumažinimas turi tapti svarbiausiu naujojo projekto akcentu.

Analitikai mano, kad dviejose srityse – sustabdyti per 10 proc. perkopusį ir vis dar augantį nedarbą ir sumažinti biudžeto deficitą, kuris pernai sudarė 1,42 trilijono dolerių, – prezidentui nieko nuveikti nepavyks. Praėjusią savaitę Senatas sutiko valstybės skolą padidinti iškart 1,9 trilijono dolerių – iki 14,3 trilijono, kad būtų išvengta valstybės nemokumo (negalėjimo sumokėti palūkanų ar išmokų pagal pagrindines paskolos sutartis ar padengti paskolų pagal obligacijas ir paskolos lakštus ar pagal kitus įsipareigojimus).

Taigi, Baltieji rūmai griebėsi aštraus finansinio peilio: buvo atsisakyta arba apribota daugiau kaip 120 iš biudžeto finansuojamų programų. Apskaičiuota, kad tai leis sutaupyti 20 mlrd. dolerių šiemet ir apie 250 mlrd. dolerių per ateinančius 10 metų. Sumažinęs daugelio žinybų išlaidas, B. Obama neliečia svarbiausių socialinių programų, pavyzdžiui, darbo vietų kūrimo: tam 2011 m. ketinama skirti 100 mlrd. dolerių. Prioritetine laikoma ir karinių išlaidų eilutė: Pentagonui prašoma 708 mlrd. dolerių (šiemet jo biudžetas – 680 mlrd., iš jų 130 mlrd. – operacijoms Afganistane ir Irake). Be to, Kongreso prašoma dar šiemet 30 tūkst. kareivių permetimui į Afganistaną ir jų išlaikymui ten nuo liepos mėnesio skirti 33 mlrd. dolerių. Nors Vašingtonas iš Irako savo kontingentą ruošiasi išvesti, analitikų nuomone, net ir tai padarius, biudžeto deficitas gali pasiekti 1,6 trilijono dolerių.

Apkarpoma kosmoso tyrimo programa

Tarp tų biudžeto projekto eilučių, kurių Baltieji rūmai neketina pasigailėti, – asignavimai kosmoso tyrimo programai. Pirmadienį B. Obama Kongresui pasiūlė tęsti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) veiklą, bet atsisakyti iki 2020 m. planuojamo dar vieno amerikiečių astronautų išsilaipinimo Mėnulyje. Kaip skelbiama internete, astronautų skraidinimas į TKS ir grįžimas į Žemę turi būti vykdomas ne Nacionalinės aeronautikos agentūros (NASA), o komercinių privačių kosminių skrydžių bendrovių jėgomis.

Planuojama, kad „Space Shuttle“ tipo erdvėlaiviai į kosmosą pakils tik penkis kartus ir visi šiemet. Tačiau taip atsiranda rizika, kad kosmose JAV užleis vietą rusams (jų „Sojuz“ liks vieninteliai tokio tipo erdvėlaiviai), kinams, japonams ir kitiems, teigia kai kurie tokio projekto kritikai. Be to, 75 mlrd. dolerių kainavusi TKS nebus pakankamai panaudojama, žlugs ir kosmoso tyrimo programa „Constellation“, į kurią per pastaruosius penkerius metus investuota 9 mlrd. dolerių. Gali būti, kad vasario 7-ąją į TKS numatytas paleisti naujas „Shuttle“ tipo erdvėlaivis „Endeavour“ taps vienu iš penkių paskutinių skrydžių. Tiesa, kovo 18 d. planuojamas erdvėlaivio „Discovery“ skrydis, gegužės 14-ąją į kosmosą išskris erdvėlaivis „Atlantis“, liepą dar norima paleisti „Endeavour“, o rugsėjį – „Discovery“.

„Shuttle“ tipo erdvėlaiviai buvo pradėti naudoti 1981 m. ir jų pagaminta penki: „Columbia“, kuris sudegė leisdamasis 2003 m., „Chellenger“, sprogęs kildamas 1986 m., kitų trijų „gulbės giesmę“ išgirsime dar šiemet.

Kol JAV dar galutinai nenusisuko nuo Mėnulio, spalį naujienų agentūros pranešė dar vieną sensaciją. Unikali NASA misija Mėnulyje baigėsi sėkmingai: į pietų ašigalyje esantį Cabeus kraterį, kur niekad neužsuka Saulė, iškart po čia nukritusių asteroidų 2,5 km per sekundę greičiu įsirėžė JAV zondas LCROSS, kuris prieš suduždamas dar spėjo perduoti informaciją, kad Žemės palydove vis dėlto yra vandens. Galbūt jis susidaro nuo atskriejančių kometų ar ledo kondensacijos, tačiau mokslininkai jau dabar išsako nuomonę, kad „sausajame dangaus kūne“ esanti drėgmė gali reikšti ir kažkokią gyvybę...

Kosminis aparatas LRO ir maždaug metus veiksiantys zondai į kosmosą buvo išvesti 2009-ųjų birželį Amerikos raketa nešėja „Atlas-5“, trečiosios pakopos variklius RD-180 šioms raketoms NASA nupirko iš Rusijos. Bet taip, atrodo, ir baigiasi visa naujoji Mėnulio zondavimo programa, kurios vien aparatų kūrimui ir misijos pasirengimui buvo skirta 583 mln. dolerių.

Kas užims Amerikos vietą?

JAV vietą netruks užimti kiti. Dar tik įsisiautėjus finansų krizei, 2008-ųjų lapkritį, ES susitarė dėl 10 mlrd. eurų Europos kosmoso programai finansuoti, teigdama, kad tokios investicijos į aukštąsias technologijas išjudins ekonominio sąstingio apimtas rinkas. Kaip skelbė BBC, lėšos skiriamos Europos kosmoso agentūros veiklai remti. Europos kosmoso agentūra (ESA, European Space Agency) vienija 18 šalių: 15 ES senbuvių ir Šveicariją, Norvegiją bei Čekiją. Didžiausią finansinį indėlį į agentūros veiklą įneša Vokietija, skirianti 2,7 mlrd. eurų, ir Prancūzija – 2,3 mlrd. eurų.

Nemaža lėšų dalis skirta tarptautinės kosminės stoties projektui, nors jo likimas po 2015 m. dar nėra aiškus. Pagrindinis kosminės stoties projekto iniciatorius JAV teigia, kad po 2015 m. gali nustoti plėtoti šį projektą. O olandai siekia gauti ES finansavimą savo proteguojamam projektui – klimato stebėjimo palydovui. Šis palydovas (vadinamas „Tropomis“) turėtų stebėti troposferos lygmenį Žemės orbitoje. Tai ypač svarbu dabar, užvirus diskusijoms apie klimato kaitą.

Lietuva irgi varžosi dėl kosmoso?

Gali atrodyti juokinga, ypač šiais nepriteklių laikais, tačiau ir Lietuva turi ambicijų prisijungti prie kosmoso užkariautojų. 2007 m. ji pradėjo svarstyti galimybę įsitraukti į Europos kosmoso programos veiklą. Kaip praneša svetainė www.mokslasplius.lt, dar 2007 m. pradžioje iš šešių šalies ministerijų atstovų sukurta Kosmoso klausimų Lietuvoje koordinavimo grupė apibrėžė Lietuvos verslo bei mokslo interesus Europos kosminės veiklos srityje ir svarstė Lietuvos įsitraukimo į Europos kosminę programą poreikį ir tikslingumą. Jau pateikta paraiška stoti į Europos kosmoso agentūrą.

Darbo grupė numatė patikslinti Lietuvos „kosminį“ potencialą, t. y. išaiškinti visas suinteresuotas šia veikla įmones ir mokslininkų grupes, aktyviai dalyvauti rengiant Europos kosmoso politikos gaires ir Europos kosmoso programą, reguliariai informuoti Lietuvos visuomenę, politikus, akademinės bendruomenės ir verslo atstovus apie galimybes įsitraukti į šią programą, parengti Lietuvos kosmoso politikos gairių projektą, pateikti siūlymus dėl Lietuvos dalyvavimo Europos kosmoso programoje kelių ir būdų. Tačiau neteko rasti informacijos, kaipgi užsibaigė Lietuvos kelių į ESA paieška ir apskritai kaip „informuojama visuomenė“ apie darbo grupės nuveiktus darbus... (red. pastaba: 2009 metų rugpjūtį pasirengimą bendradarbiauti su EKA už Lietuvos kosmoso politikos formavimą ir kosmoso veiklos koordinavimą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sustabdė).

Įstoti į ESA yra sudėtinga ir trunka mažiausiai aštuonerius metus. Be to, agentūros specialistams dar reikia įrodyti, kad ESA nare tapti pretenduojanti šalis bus naudinga ir kad jai pakanka kompetencijos dalyvauti kosminiuose projektuose. Galima pridurti, kad dabar Europos kosmoso agentūros nario mokestis siekia 10 mln. litų. Tokią sumą Lietuvai reikėtų mokėti tik 2019 metais, o per 2010–2011 m. tektų investuoti po du milijonus litų. Taigi, vien Lietuvos noro veržtis į kosmoso platybes, kai galingosios valstybės iš jų traukiasi, gali nepakakti, jeigu apskritai tokios ambicijos neatrodys apgailėtinos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Geopolitika
Geopolitika
Autoriai: Česlovas Iškauskas
(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)