Jūrų ežiai "mato" savo spygliais (2)
Iš tiesų jūrų ežiai akių neturi - tačiau "matyti" gali, teigia Duke universiteto mokslininkas Sonke Johnsen. Spygliuotas gyvūno kūnas veikia kaip viena aštriomis adatėlėmis padengta akis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Šį teiginį patvirtina ir specialiai šiam klausimui ištirti atlikto eksperimento rezultatai. Jūrų ežiai, panašiai kaip ir jūrų žvaigždės, tikrų akių (tokių, kokios yra pas daugumą gyvūnų) neturi. Tačiau krentančius šviesos spindulius jie gali jausti savo spygliais; gyvūnas sugeba palyginti spindulių intensyvumus, ir taip pagal atsispindėjusią šviesą sugeba orientuotis savo aplinkoje.
Norėdami ištirti jūrų ežių regos gebėjimus, Sonke Johnsen ir jo kolegos iš Duke universiteto tiesiog iš vandens sugaudė 20 Strongylocentrotus purpuratus rūšies gyvūnų. Jų reakcijoms išbandyti buvo naudojami juodų šviesą sugeriančių diskelių rinkiniai. Kiekvienas ežys buvo talpinamas į vandeniu užpildytą, tačiau jokių pašalinių objektų neturintį rezervuarą, ir šalia jo buvo padedami du skirtingų dydžių diskeliai - vieno skersmuo buvo 6 centimetrai, kito - 10 centimetrų. Kiekvienas diskas buvo padėtas pusės metro atstumu nuo gyvūno.
"Jūrų ežiai pasirodė esą tikri nenuoramos. Kai kurie jų tiesiog nejudėjo, tarsi naktš automobilio žibinto šviesą išvydę elniai... jei tik galite įsivaizduoti elnią spygliuoto kamuoliuko pavidalu", juokaudamas aiškina Johnsen'as. "Tačiau aš linkęs manyti, jog jiems visa tai turėjo pasirodyti panašu į kontaktą su nežemiška civilizacija. Ką pamanytumėte jūs, jei jus patalpintų į tuščią gerai apšviestą kambarį be jokio išėjimo?".
Visi gyvūnai tarsi nereagavo į mažesnius diskus. Tačiau kai jiems buvo pateikiami didesnės disko versijos, dalis jų pradėjo trauktis, dalis ėmė judėti artyn. Mokslininkai negali paaiškinti, kodėl jūrų ežiai į didesnius diskus sureagavo skirtingai. Tačiau tyrinėtojai spekuliuoja, jog žolėdžiai jūrų ežiai galėjo neatskirti, ar juodos dėmės yra maistas, ar grobuonis. Tokia elgsena leidžia manyti, jog netgi tankią spyglių dangą turinčios rūšys, tokios kaip S. purpuratus, turi griežtus regos funkcijos apribojimus, teigia tyrimo autoriai. Jie taip pat pastebi, jog norint išsiaiškinti, kokią reikšmę regos gebai turi spyglių tankis, reiktų atlikti papildomų eksperimentų. Atradimas taip pat leidžia daryti prielaidą, jog nors jūrų ežiai neturi akių, jų regos gebėjimai yra panašūs kaip ir kitų jūrinių bestuburių, kurie turi akis, pavyzdžiui, moliuskas nautilas arba kardauodegis krabas.