Šį gyvį Indonezijos Buton saloje aptiko vienas herpetologijos (mokslo apie varliagyvius ir roplius) specialistas. Nors radinys jį gerokai nustebino, iš tiesų šio sparnuoto sutvėrimo giminaičiai gamtininkams yra žinomi skraidančio drakono (Draco volans) pavadinimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Lambsuango miško rezervate dirbusiam gamtininkui gyvūną aptikti pasisekė tupintį savo lizde - patelė tuo metu kaip tik saugojo neseniai padėtus kiaušinius. Driežas iškart po nufotografavimo buvo paleistas. Nuotraukų autorius juokauja, jog "taip drakonai atrodo tada, kai jie nesaugo pasakiškų turtų, arba kai nespjaudo ugnies liepsnų ant pilių ir jas saugančių riterių".
Draco volans, arba skraidantys drakonai priklauso sklandančių driežų šeimai. Gyvūnai sugeba išskleisti prie jų galūnių pritvirtintus odos lopus ir taip suformuoja savotiškus "sparnus" - taip jie gali nusklęsti nuo vieno medžio ant kito, o sklendimo atstumas siekia daugiau kaip 8 metrus. Prieš pakildami į orą, jie šiek tiek palenkia galvą žemyn. Tačiau kaip ir visos šiandieninės tokio tipo reptilijos, gyvūnas mosuoti sparnais nesugeba ir apsiriboja tik sklandymu. Skraidančio drakono sparnų spalva yra ryškiai oranžinė arba rausva, galimos raudonos ir mėlynos dėmės ir juostos. Suskleisti jie išoriškai nedaug skiriasi nuo paties driežo kūno spalvos ir veikia kaip papildoma maskuojanti priemonė. Skraidantys drakonai gali užaugti iki 19-23cm ilgio. Jie minta medžiuose gyvenančiomis skruzdėlėmis ir termitais. Maitindamiesi naudojasi trumpais ir lipniais liežuviais. Grobį sugauna tūnodami ant medžio ir laukdami, kol pro šoną ropos koks nors vabzdys; tada jie staigiai pagauną jį ir suėda. Lyjant lietui arba esant vėjuotam orui, šie gyvūnai neskraido.
Patelės paprastai yra didesnės nei patinėliai, išoriškai jas galima nesunkiai atskirti pagal mažesnį pagurklį. Dauginimosi sezonu skraidančių drakonų patelės nusileidžia iš medžių ant miško paklotės, kur padeda nuo 1 iki 5 kiaušinių ir užkasa juos į žemę. Gyvūnai paplitę regione nuo Filipinų iki Malaizijos ir Indonezijos. Juos galima aptikti pietvakariniuose tropiniuose Azijos ir Indijos miškuose, Borneo ir Filipinų salose. Skraidantys drakonai yra dieniniai gyvūnai. Artėjant vidudieniui jie pasislepia, siekdami išvengti kaitrios saulės.
Natūralioje aplinkoje skraidantys drakonai paprastai saugo savo užimamą teritoriją. Patinėliai paprastai pažymi vieną arba tris medžius kaip savo nuosavus ir kiekviename medyje "apgyvendina" nuo vienos iki trijų patelių. Sutikę kitus gyvūnus, skraidantys drakonai dalinai arba pilnai išpučia savo pagurklį, išplečia savo sparnus ir kai kuriais atvejais pradeda stryksėti, siekdamas išgąsdinti potencialų priešininką. Išplėtęs sparnus, gyvūnas siekia atrodyti didesnis nei yra iš tikrųjų.