Dirbtinis intelektas skaito „prarastąją knygą“: padės atskleisti, kas vyko mirus Aleksandrui Makedoniečiui  ()

2000 metų senumo „prarastoji knyga“, kurioje aptariamos dinastijos, valdžiusios po Aleksandro Didžioji, pagaliau gali būti iššifruota – praėjus beveik dviem tūkstantmečiams po to, kai 79 m. išsiveržus Vezuvijui tekstas buvo iš dalies sunaikintas, o po kelių šimtmečių perduotas Napoleonui Bonapartui.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kas nulėmė proveržį? Norėdami perskaityti ant susukto papiruso ritinio prastai išlikusį rašalą, mokslininkai panaudojo mašininį mokymąsi (dirbtinio intelekto atšaką).

„Tai tikriausiai prarastasis kūrinys“, – praėjusį mėnesį Naujajame Orleane vykusiame bendrame metiniame Amerikos archeologijos instituto ir Klasikinių studijų draugijos susitikime sakė Mičigano universiteto klasikinių studijų profesorius Richardas Janko.

Tyrimas kol kas dar nepaskelbtas recenzuojamame žurnale. Dabar galima perskaityti tik nedidelę smarkiai pažeisto teksto dalį.

„Jame yra daugelio Makedoniečių dinastijų ir generolų vardai“, – sako R.Janko, pažymėdamas, kad dokumente taip pat „keletą kartų paminimas ir pats Aleksandras“.

323 m.pr.m.e. Aleksandrui Didžiajam mirus, jo imperija subyrėjo. Tekste minimi Makedoniečių generolai Seleukas, pradėjęs valdyti didelę teritoriją Artimuosiuose Rytuose, ir Kasandras, valdęs Graikiją po Aleksandro mirties.

Youtube sprogdinantis ir lietuvių puikiai vertinamas! Štai ką sugeba 5in1 robotas iš „Xiaomi“ ekosistemos (Video, „Roidmi EVA“)
5892 3

„ROIDMI EVA“ yra „Xiaomi“ ekosistemos kompanijos produktas, sulaukęs stulbinamo dėmesio ir sėkmės. Ir dabar šis neregėtų galimybių įrenginys už specialią kainą.

Išsamiau

Prarastoji knyga yra iš Herkulanumo – miesto, kuris buvo sunaikintas kartu su Pompėja, išsiveržus Vezuvijaus ugnikalniui. Vadinamojoje Papirusų viloje, taip pavadintoje dėl didžiulių papirusų ritinių, buvo daugybė filosofo Filodemo (gyvenusio apie 110–30 m. pr.m.e.) raštų. Šie papirusai išsiveržus ugnikalniui suanglėjo. Kažkuriuo metu tekstas buvo surastas ir 1804 m. padovanotas Napoleonui Bonapartui. Jis jį perdavė Prancūzijos institutui Paryžiuje, kur ir dabar yra saugomas. 1986 m. bandant išvynioti papirusą, jis buvo dar labiau pažeistas, teigia R.Janko.

Rezultatai gerėja

R.Janko tyrinėja papirusą padedamas komandos, kuriai vadovavo Kentukio universiteto (JAV) Vizualizacijos ir virtualios aplinkos centro direktorius Brentas Sealesas.

Siekdama atskleisti papiruso paslaptis, B.Sealeso komanda naudojo mašininį mokymąsi: jie išmokė kompiuterinę programą, kaip aptikti rašalą ant papirusų, leisdami jai analizuoti senovinius ritinius kompiuterinės tomografijos (KT) skenavimo aparatais, kuriuose iš tūkstančių rentgenogramų sudaromi 3D skaitmeniniai vaizdai.

 

„Juose yra matomų rašmenų, todėl galime sugretinti rašalo vietas su tikslia vieta, kurios reikia ieškoti mikrokompiuterinėje tomografijoje“, – aiškina B.Sealesas.

Pristatymo metu R.Janko pažymėjo, kad komandos darbo metu palaipsniui pavyksta įskaityti vis daugiau teksto. „Su kiekviena jo [B.Sealeso] darbo iteracija gebėjimas perskaityti vis daugiau šių fragmentų kaskart gerėja“, – džiaugiasi R.Janko.

Daug paslapčių

Tačiau daug kas apie ritinį išlieka paslaptimi. Teksto autorius – nežinomas. Taip pat neaišku, kodėl ir kaip šis ritinys atsirado viloje. R.Janko pažymi, kad daugelį viloje esančių tekstų parašė pats Filodemas, ir juose aptariama filosofija, o ne istorija.

 

R.Janko iškėlė hipotezę, kad tekstas galėjo būti pasiskolintas ir negrąžintas. Viena iš galimybių – kad pats Filodemas juo pasinaudojo kaip nuoroda rašydamas savo veikalą „Apie gerąjį karalių pagal Homerą“, – sako Bayloro universiteto (JAV) klasikos profesorius Jeffrey Fishas.

Šiame veikale Filodemas lygina po Aleksandro valdymo valdžiusius karalius su tais, kurie valdė anksčiau – ir po Aleksandro valdžiusius vertina neigiamai.

Filodemo globėjas buvo romėnų Makedonijos valdytojas Lucijus Kalpurnijus Piso Cezoninas.

„Manau, Filodemas rodo Piso, kad Homero gerų karalių pavyzdys gali padėti jam, kaip Makedonijos gubernatoriui, pranokti prieš jį buvusius dekadentiškus helenistinius valdovus“, – mano J.Fishas.

Parengta pagal „Live Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(15)
(0)
(15)

Komentarai ()