Palydovą į orbitą išves modifikuota tarpkontinentinė balistinė raketa (Video)
(12)
Ateinantį mėnesį Rusijoje pagaminta raketa "Dnepr" į orbitą išves Europos kosminių tyrimų agentūros (ESA) satelitą "Cryosat". Įdomų tai, jog šis skrydis bus labai netipinis, kadangi "Dnepr" yra iš požemininės šachtos paleidžiama tarpkontinentinė balistinė raketa, kuri paprastai gabena branduolinius užtaisus.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Remiantis strateginės ginkluotės sumažinimo sutartimi, daugelis buvusios Sovietų Sąjungos tarpkontinentinių balistinių raketų (ICBM) SS18 buvo išmontuotos. Jų branduolinio užtaiso galvutės buvo pašalintos. Erdvėlaiviui raketoje patalpinti pakako modifikuoti trečiąją jos pakopą.
Įdomu tai, kad į orbitą dirbtinius planetos palydovus "Dnepr" raketos jau skraidino daugiau kaip 40 kartų. Jos startuoja iš Kazachstane esančio Baikonūro kosmodromo ir iš Rusijos Dombarovsky karinių oro pajėgų bazės. Raketas gaminanti kompanija "ISC Kosmotras" už "Cryostat" išvedimą į orbitą iš ESA gaus šiek tiek mažiau nei 20 milijonų eurų.
Toliau pateikiamos schemos, iliustruojančios "Dnepr" startą. Visas procesas gali pasirodyti kiek neįprastas, tačiau metodikos šaknys siekia šio tipo aparatų "branduolinę praeitį". Raketa iš esmės yra supakuota cilindre, kuris yra įleistas į požeminę šachtą. Starto metu, po raketa esantis parako užtaisas degdamas generuoja greitai besiplečiančių dujų srautą, kurios raketą išsviedžia į išorę tarsi šampano butelio kamštį. Tada stebėtojams atsiveria įspūdingas vaizdas - visas milžinas sekundės daliai tiesiog pakimba 20 metrų aukštyje virš žemės paviršiaus, kol įsijungia pirmosios pakopos variklis ir buvusioji karo mašina pradėda lėtai kopti dangaus link. "Cryosat" gabensianti "Dnepr" bus paleista iš Baikonūro. Raketa skries į pietus; jos pirmoji pakopa bus numesta virš Turkmėnistano. Antroji pakopa turėtų nukristi į Indijos vandenyną. Kaip atrodo raketos paleidimas galite pamatyti tolesniame video:
Vėliau veiksmų seka tampa kitokia, lyginant su tradicinėmis raketomis-nešėjomis. Viršutinėms pakopoms pasiekus orbitą, palydovus į atvirą erdvę priekine linkme paprastai išstumia spyruoklinis mechanizmas. "Dnepr" viskas vyks kitaip. Iškart po to, kai atsiskirs antroji ir trečioji pakopos, trečioji pakopa atliks "apsivertimo" manevrą, ir pradės skrieti... atgaline kryptimi. Po kurio laiko numetamas gaubtas, saugantis palydovą nuo apsisukusios raketos išmetamųjų dujų srauto: būtent šią akimirką išleidžiamas pats palydovas, ir išleidžiamas jis ne pro raketos priekį, o galinę jos dalį. Kodėl toks "keistas" sprendimas? Atsakymas paprastas: sovietų inžinieriai nustatė, jog toks būdas užtikrina galimybę itin tiksliai nutaikyti branduolines galvutes.
Norint išvesti satelitą į 720km aukštį virš Žemės paviršiaus, raketai teks dirbti ties savo efektyvumo riba. Rizika yra apčiuopiama, kadangi šį kartą bus leidžiamas iš naujo pagamintas "Cryosat" erdvėlaivis, kurio pirmtakas buvo prarastas nesėkmingo starto 2005 metais metu. Paleidimą stebės Vokietijoje įsikūręs Europos erdvėlaivių veiksmų centras (Europe's Spacecraft Operations Centre - ESOC).
One key moment during final testing at Baikonur occurred when it was discovered that a broken ferrite fragment had stuck itself deep inside the spacecraft's transmitter equipment.
Had Cryosat flown with this debris in place, it would not have been able to send its precious ice mapping data to Earth.
You can listen to the extraordinary story of how the fragment was retrieved by clicking on the audio featuring Esa's Cryosat project manager Richard Francis.
It's quite a tale and involves a surgeon from a local Kazakh hospital with a bronchoscope, and some inventive engineers with a magnet on the end of a stick.