Černobylyje gyvenančių gyvūnų rūšių nykimas susijęs su jų DNR  (3)

Černobylyje dirbantys mokslininkai surado būdą, kaip iš anksto numatyti, kurios gyvūnų rūšys yra labiausiai imlios radioaktyvaus užterštumo sąlygojamiems pakenkimams, praneša BBC. Pasak tyrinėtojų, gyvūnų rūšių pažeidžiamumo paslaptis slypi jų DNR.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Šis atradimas padės nustatyti, kurių gyvūnų rūšių atstovų skaičius gali sumažėti ar, tikėtina, net visai išnykti dėl kitų aplinkos veiksnių.  Tyrimui vadovavo Pietų Karolinos universiteto prof. Timas Mousseau ir Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro mokslininkas dr. Andersas Molleris. Jų atlikto tyrimo rezultatai buvo paskelbti „Journal of Evolutionary Biology”.

Šie mokslininkai dirba Černobylyje jau daugiau kaip du dešimtmečius ir renka informaciją apie aplink branduolinę jėgainę esančioje „susvetimėjimo zonoje” gyvenančių vabzdžių, paukščių ir žinduolių populiacijas. Naudodamiesi savo surinktais duomenimis, mokslininkai detaliai ištyrė kiekvienos rūšies, kurią stebėjo Černobylyje, DNR struktūras.

DNR paslaptis

Kiekvienoje gyvūnų rūšies kartoje DNR struktūra pakinta labai nedaug dėl natūralaus balanso tarp mutacijų ir sugebėjimo „ištaisyti“ pažeistą DNR. Taip rūšys vystosi. Šis pokytis, kai kiekviena DNR kodo dalis yra pakeičiama kita, vadinamas DNR substitucijos dažniu. „Ši informacija yra kaupiama didelėje duomenų bazėje", - BBC News teigė prof. T. Mousseau. – "Taigi, galima nustatyti [kiekvienos rūšies] DNR seką ir ištirti tarp rūšių bėgant laikui įvykusius pokyčius”.

„Mes nustatėme, kad, išnagrinėjus Černobylio gyvūnų rūšis, pagal substitucijos dažnį galima iš anksto numatyti, kurios rūšys yra labiausiai imlios teršalų sąlygojamiems pakenkimams”, - teigė mokslininkas. Anot Prof. T. Mousseau, Černobylio aplinka suteikė „unikalią galimybę pažvelgti į vystantį natūralų procesą, [pamatyti], kas nutinka gyvūnų rūšims, kai jos susiduria su tokio pobūdžio aplinkos sutrikimu”. „Vienas paaiškinimas gali būti tai, kad šios rūšys dėl kažkokios priežasties turi mažiau pajėgius DNR „ištaisymo“ mechanizmus”, - teigia prof. T. Mousseau. 

Pasak Reading universiteto evoliucinės biologės Lousise Johnson, šio tyrimo rezultatai yra „stulbinančios svarbos”. Jie gali suteikti informacijos apie tai, kurios gyvūnų ryšys yra labiausiai neapsaugotos nuo kitų rūšių aplinkos užterštumų. Anksčiau tokios tendencijos buvo nustatomos tiesioginių stebėjimų būdu.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)