Didėti linkusią vilkų populiaciją rekomenduojama riboti  (31)

Mokslininkų atliktų vilkų populiacijos būklės nustatymo ir vilkų genetinių tyrimų išvadose konstatuojama, jog Lietuvoje vilkų skaičius siekia apie 250 individų. Tai beveik optimalus dydis, kurį, mokslininkų siūlymu, dėl šiek tiek per didelio neigiamo poveikio gyventojams reikia sumažinti iki 230-240 vienetų, rašoma aplinkos apsaugos ministerijoje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį fiksuotas vilkų populiacijos didėjimas ne tik Lietuvoje, bet kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje. Ir šiandien Latvijoje gyvenantys apie 800 vilkų nuolatos didina šiauriniuose Lietuvos rajonuose gyvenančių vilkų skaičių. Jeigu Lenkijoje vilkų gausa nėra reguliuojama, tai Baltarusijoje tai planinga veikla. Todėl Lietuvos rytuose ir pietryčiuose vilkų pertekliaus nėra. Lietuvoje vilkų populiacijos būklė tiriama nuo 1934 m, kai buvo atliktos pirmosios jų apskaitos. Vilkų skaičiaus ir jų sumedžiojimo statistika pateikiama grafike:

2009 metais Lietuvoje natūraliam vilkų populiacijos didėjimui stabdyti buvo nuspręsta nušauti 40 vilkų. Šiemet dėl dažnėjančių gyventojų nusiskundimų ir remiantis mokslininkų rekomendacijomis kvota padidinta iki 60. Mokslininkų vertinimu, tai išspręs, ypač šiaurės Lietuvos rajonuose, dažnus nusiskundimus dėl vilkų sunaikintų naminių šunų, žalos naminiams gyvūnams (beje, šios žalos valstybė nekompensuoja).

Anot Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, Lietuvos ekosistemoje vilkai yra aukščiausią pakopą užimantys plėšrieji žvėrys. Jų santykis su smulkesniais gyvūnais, ypač kanopiniais, dažnai naudojamas pavyzdžiu gamtoje esančiam balansui iliustruoti, o vilkai vadinami sanitarais. Šis jų vaidmuo gamtoje kai kada gali būti ypač svarbus reguliuojant kitų gyvūnų gausą ir užtikrinant populiacijų gyvybingumą. Tačiau toks idealizuotas vilko vaidmuo įmanomas tik ten, kur žmogus nesikiša į natūralią ekologinę gamtos piramidę.

Lietuvoje miškai užima apie trečdalį teritorijos ir tik maža miškų dalis auga be žmogaus įtakos. Todėl ir vilko, ir visų kitų miško gyvūnų populiacijos gali gyvuoti tik tokioje, žmogaus reguliuojamoje aplinkoje. Kadangi vilkas, kaip pavojų naminiams gyvūnams keliantis žvėris, turi atitinkamą visuomenės įvertinimą, tradicinis požiūris į jį yra neigiamas. Populiacijos reguliavimas leidžia iki nereikšmingų dydžių sumažinti neigiamus plėšrūnų veiklos padarinius, rašoma viešame ministerijos pranešime.

----------------

Gamtininko Andrejaus Gaidamavičiaus komentaras apie šį ministerijos siūlymą:

"Šis Aplinkos ministerijos pranešimas verčia ir juoktis, ir verkti. Tokie sprendimai, priimami metais, kuriuos Jungtinės Tautos paskelbė Biologinės įvairovės metais, šiai ministerijai garbės tikrai nedaro. Norisi paklausti, kada vilkų žala ūkininkams buvo nereikšminga ir ar kada nors vilkų medžioklė padėjo ūkininkams išvengti nuostolių. Taip, vienu metu sovietmečiu vilkų buvo likę labai mažai, buvo kilusi grėsmė prarasti juos kaip rūšį. Atsistatė. Atsistatys ir po šio Aplinkos ministerijos smūgio vilkų populiacijai. Siekiama labai paprasto tikslo - palikti jų kiek galima mažiau, veislei tik. O visą kitą visagalis žmogus sureguliuos - kanopinių žvėrių, bebrų skaičių, žvėrių platinamas ligas ir t.t. Tokiu atveju vilko vaidmuo ekosistemoje ne didesnis nei zoologijos sode.

Netikiu, kad po šio pašaudymo ūkininkai galės būti ramūs. Mes siūlėme kitą išeitį - aprūpinti ūkininkus naminių gyvulių apsaugos priemonės, visų pirma specialios veislės aviganiais, kurie patikimai saugo gyvulius tiek nuo keturkojų, tiek nuo dvikojų plėšrūnų. Yra ir daugiau naminių gyvulių apsaugos priemonių. Tačiau iš valdžios institucijų nėra jokio noro tuo rūpintis. Maža to, Aplinkos ministerijos pareigūnas Selemonas Paltanavičius kartą mūsų paklausė, ar mes mokėsime ūkininkams kompensacijas, jeigu mūsų priemonės nepasiteisintų. Mes tas priemones dabar bandome, kitose šalyse jos duoda gerus rezultatus, netikiu, kad šiuo požiūriu mūsų vilkai kitokie.

Tuo tarpu savo priemonėms Aplinkos ministerija neteikia jokių garantijų, bet ir kompensacijų išmokėti nesiruošia. Noriu, kad visi Lietuvos ūkininkai tai įsidėmėtų. Nemokėti jiems kompensacijų nusprendė pati Aplinkos ministerija. Ir vilkas yra vienintelė gyvūnų rūšis, kurios žala nekompensuojama. Nes jeigu prireiktų kompensuoti, tai sumos būtų milžiniškos. Tada išties reiktų galvoti, ką čia padarius, kad ta žala sumažėtų, t.y. pagaliau pradėti taikyti naminių gyvulių apsaugos priemones. O dabar Aplinkos ministerijai labai patogu prisidengus vilkų skaičiaus reguliavimu nemokėti jokių kompensacijų, nors abejoju ar ūkininkams pateikus ieškinį ministerija sugebėtų teisme apsiginti. Jie vilkus šaudo dėl vienintelės oficialios priežasties - kad “iki nereikšmingų dydžių” sumažėtų vilkų žala ūkininkams.

Naiviai įsivaizduojama, kad tas iš piršto laužtas optimalus Lietuvai 200 vilkų skaičius, nedarys žalos. Vilkai yra mėsėdžiai ir tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, vilkai tiesiog priversti eiti į ganyklas, nes pavieniai likę jie negali susimedžioti jokio stambesnio laukinio grobio. Tokia mūsų gamtos sandėlio vedėjų atliekamo reguliavimo pasekmė. Ir viskas vardan to iškrypėliško noro savo viloje pasikabinti dar vieną vilko kailį. Vilkai neišnyks, bet jų šaudymas yra visiškai beprasmis ir purvinas reikalas." 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(1)
(0)
(1)

Komentarai (31)

Susijusios žymos: