UARS kosminio palydovo nuolaužos šįvakar turėtų nukristi Italijos šiaurėje (Video) (5)
Nefunkcionuojančio JAV tyrimų kosminio palydovo nuolaužos penktadienį turėtų nukristi šiaurinėje Italijos dalyje. Prognozuojama, kad tai gali nutikti apie 22 val.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Italijos kosmoso agentūra apskaičiavo, kurioje vietoje ir kada nukris šis dangaus kūnas. Skaičiavimų metu naudota speciali kompiuterinė projekcija. Ji parodė: jei daugybę tonų sveriantis aparatas nesudegs nuo trinties viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, jo nuolaužos turėtų nukristi Lombardijos, Pjemonto, Valle d'Aostos ir Ligūrijos teritorijoje maždaug 19 val. vietos laiku.
Ta proga nacionalinio saugumo tarnybos dirba budėjimo režimu.
Vietinės radijo stotys rekomenduoja gyventojams nepalikti namų „viso padidėjusios rizikos“ laikotarpiu. Jis prasideda penktadienį 14 val. ir turėtų būti atšauktas po vidurnakčio.
Anksčiau Nacionalinė JAV aeronautikos valdyba NASA atmetė galimybę, kad šios nuolaužos nukris Šiaurės Amerikoje.
Kaip pranešė NASA, rugsėjo 22 d. popietę palydovas skriejo 185-195 km aukštyje.
„Palydovas į tankius atmosferos sluoksnius įskries rugsėjo 23 d., po pietų (JAV rytų pakrantės laiku)“, – praneša NASA. Tuo metu palydovas bus ne virš Šiaurės Amerikos.
Kosminio palydovo, baigusio savo misiją 2005 m., trajektoriją atidžiai seka Jungtinis kosminių operacijų centras. Jis įsikūręs Vanderbergo aviacijos bazėje Kalifornijoje.
NASA nuolat atnaujina duomenis ir savo tinklapyje tikslina 11 metrų ilgio aparato, sveriančio 6,5 tonos, buvimo vietą.
NASA kompiuterinis modelis rodo, kad į žemę turėtų nukristi 26 nesudegę palydovo komponentai. Jų bendra masė – apie 532 kg. Nuolaužų paplitimas gali siekti iki 804 km.
Vis dėlto, tikimybė, kad palydovo nuolaužos sužeis žmones, yra labai maža. Ji tesiekia tik 1:3200.
Nuo pat kosminės eros pradžios 1950 m. nebuvo užfiksuota atvejų, kai žmonės nukentėjo nukritus palydovų nuolaužoms.
Zondas, skirtas aukštutinių atmosferos sluoksnių cheminių elementų tyrimams buvo paleistas 1991 m. rugsėjį, jį į orbitą išvedė kosminis laivas „Discovery“.
Toksiško kuro šiame palydove neturėtų būti, jis sudegė dar 2005 m.