Monstriška žinia. Atlanto pulsas silpsta – Europa gali sustingti ()
Mokslininkas pabrėžė.
© https://www.pexels.com/photo/black-vehicle-traveling-on-road-near-person-walker-1853384/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Reikšmingi šiluminių procesų pokyčiai vyksta Atlanto vandenyne – jie gali iš esmės pakeisti tradicinį Europos klimatą. Kaip atskleidė olandų klimato fizikas dr. Renee van Westen, Atlanto meridionalinė apverčianti cirkuliacija (AMOC) silpnėja. Remiantis „Bild“ paskelbtais duomenimis, šio reiškinio pasekmės gali būti drastiškos visam pasauliui.
AMOC – tai milžiniška vandenyno srovių sistema, pernešanti šiltą vandenį iš tropikų į šiaurę ir grąžinanti šaltą atgal į pietus vandenyno gelmėse. Būtent ši cirkuliacija lemia, kad Europos ir Šiaurės Amerikos klimatas yra švelnesnis, nei būtų pagal jų geografines platumas.
|
Šiandien ši sistema akivaizdžiai silpnėja. Dėl spartaus Grenlandijos ledynų tirpsmo ir išaugusio kritulių kiekio Šiaurės Atlante daugėja gėlo vandens. Kadangi gėlas vanduo yra lengvesnis už sūrų, jis trukdo vandenynui vertikaliai maišytis. Visuotinis atšilimas dar labiau apsunkina situaciją – šiltesnis vanduo skęsta lėčiau, todėl Atlanto cirkuliacija vis labiau lėtėja.
„Blogiausiu atveju sistema gali pasiekti kritinį tašką, kai srautas visiškai sustos – tai gali nutikti per mažiau nei šimtmetį. Mūsų modeliai rodo, kad jei AMOC žlugtų, temperatūra Europoje galėtų smarkiai kristi dar XXI amžiuje. Artimiausiais dešimtmečiais galime sulaukti neįprastai silpnos teigiamos anomalijos arba net regioninio atvėsimo – tai priklausys nuo to, kaip greitai cirkuliacija silpnės“, – interviu laikraščiui „Bild“ teigė dr. Van Westenas.
Mokslininkas pabrėžė, kad srautų sustojimas nesustabdys visuotinio atšilimo – vasaromis Europą vis dar pasieks šiltos oro masės, sukeliančios karščio bangas. Tačiau žiemos gali tapti gerokai šaltesnės nei įprasta.
„Šaltos žiemos, kai temperatūra gali būti iki 10 °C žemesnė nei įprasta. Pavasariai ir rudenys taip pat taps gerokai vėsesni. Kai kuriose Norvegijos vietovėse temperatūra gali nukristi net iki –20 °C. Tuo pat metu pietų pusrutulyje vyraus dar intensyvesni karščiai, nes šaltos srovės nebesikeis su šiltomis. Kitose pasaulio vietose galime tikėtis kraštutinumų – nuo sausrų ir dykumėjimo Afrikoje, Azijoje bei Amazonėje iki potvynių ir smarkių liūčių kitur“, – aiškino Van Westenas.
Pasak klimatologo, AMOC žlugimo tikslaus laiko nuspėti neįmanoma, tačiau kuo labiau planeta šyla, tuo nestabilesnės tampa vandenyno srovės. Jis tikisi, kad būsimi tyrimai padės geriau suprasti, kaip šie pokyčiai vystysis artimiausiais dešimtmečiais.
