Auksinės nano „ausys“ klausosi ląstelių (0)
Mikrofonai, pasitraukit, atvyko nanofonai. Vos 60 nanometrų skersmens sferos yra patys jautriausi kada nors sukurti klausymo prietaisai, leisiantys kurti iki šiol nebylaus bakterijų ir kitų vienaląsčių kino garso takelius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Alexanderis Ohlingeris su kolegomis iš Ludwigo Maximiliano universiteto Miunchene (LMU), Vokietijoje įterpė aukso nanodaleles į vandens lašą. Sugavę vieną dalelę lazerio spinduliu, kitu lazeriu apšaudė už kelių mikrometrų esančias kitas daleles. Impulsai įkaitino nanodaleles, kurios savo ruožtu sujudino vandenį, sukeldamos slėgio, arba garso, bangas.
Lazeriu pagauta dalelė pradėjo judėti pirmyn atgal, it reaguodama į garso bangas. Norėdami įsitikinti, kad virpėjimas nebuvo nuo atsitiktinio vandens molekulių judėjimo, tyrėjai keitė garso bangų dažnį. Pagautoji dalelė kaskart jį atitikdavo, o judėjimo kryptis sutapo su garso bangų kryptimi, taip patvirtindama, kad reaguoja į bangas (Physical Review Letters, DOI: 10.1103/physrevlett.108.018101).
Mažasis mikrofonas fiksuoja iki -60 dB garsumą – milijoną kartų silpnesnį už girdimą žmogaus ausiai. Tad jis yra jautresnis už bet kurį kitą klausymo prietaisą, sako komandos narys Andrey Lutich, irgi iš LMU. „Neradome jokio kito garso detektoriaus, galinčio aptikti garso bangas tokiu jautrumu“, - sako jis.
Ši technika vieną dieną gali leisti mums klausytis mažiausių gyvų struktūrų, pavyzdžiui, ląstelių ir virusų, skleidžiamų garsų. Changhuei Yang iš Kalifornijos Technologijos instituto, kuris nebuvo komandos narys, pritaria, sakydamas, kad gyvų ląstelių vibravimas buvo stebimas per mikroskopą, bet kol kas niekas nesukūrė mikrofono, įrašančio jų garsus. „Būtų įdomu remiantis šia technologija pabandyti sukurti ką nors iš šio srities“, - sako jis.
Tai atlikus, būtų įmanoma daugiau pasakyti apie mechanines ląstelių savybes ir jų kitimą dėl ligų.
2008, tyrėjai, vadovaujami YongKeun Parko ir Monica Diez-Silva'os iš Masačiusetso technologijos instituto, atrado, kad maliarijos parazito apkrėsti raudonieji kraujo kūneliai vibruoja mažiau, nei normalūs, tikriausiai dėl to, kad infekcija padarė ląsteles stangresnėmis, nei įprasta (Proceedings of the National Academy of Sciences, DOI: 10.1073/pnas.0806100105).
Auksinių nanodalelių technika gali leisti mums tirti tokius pokyčius, sako Yangas: „Technologijos naujoviškumas žada atverti naujus horizontus.“
New Scientist 2012-01-14