Pasirodo, regolitu vadinamos Mėnulio dulkės – ne tokios jau ir nekaltos, kokios gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. D. Linarsono (D. Linnarsson) su kolegomis parašytame straipsnyje, pavadinimu „Toxicity of Lunar Dust“ („Mėnulio dulkių nuodingumas“) atskleidžiami netikėti tyrimų rezultatai, bylojantys apie mūsų palydovą dengiančio regolito pragaištingumą sveikatai. Mėnulio dulkės žudo. Ne visada padės ir skafandras.

Žinoma, ne akimirksniu. Juk nė vienas iš Mėnulio paviršiuje pabuvojusių žmonijos apaštalų dvyliktuko dėl dulkių nemirė. Veikiau jau atvirkščiai – dulkių pragaištingas poveikis yra gana pasyvus. Tačiau priežasčių, dėl kurių reikėtų vengti Mėnulio dulkių – apstu.

Didžioji problema susijusi su dulkių įkvėpimu. Net ir vilkint skafandrą, dulkės gali prasiskverbti į atokiausias kerteles ar nusėsti gyvenamosiose erdvėlaivio patalpose, kur skafandras nevilkimas. Tai – tiesiausias kelias regolitui į plaučius ir labai didelė tikimybė susirgti plaučių uždegimu ar net asbestozės tipo negalavimu, nekalbant apie riziką susirgti onkologine liga.

Plaučių alveolėmis Mėnulio dulkės keliauja dar lengviau ten, kur organizmas patiria nesvarumo būseną. Dulkes dar toksiškesnėmis paverčia ultravioletinė ir kitų didele energija pasižyminčių dalelių spinduliuotė.

Mėnulio dulkė pavojingos ir kitomis savybėmis. Mikroskopinės regolito dalelės yra labai aštrios ir kažkuo primena grėsmingąsias vulkaninių pelenų daleles, dėl kurių prieš porą metų Europoje neskraidė lėktuvai. Ši ideali erozinė priemonė, kuri kartu su vėju šauniai nugludintų uolas Žemėje, gali pažeisti odą. O jei tokių dulkių pakliūtų į akis…

Tiesa, visas šias išvadas apie Mėnulio dulkių kenksmingumą žmogaus organizmui mokslininkai padarė remdamiesi kompiuterinio modeliavimo rezultatais, mat pakankamo regolito dulkių kiekio eksperimentams Žemėje nėra. Ir vis tik, jei kada tektų lankytis Mėnulyje, su tais baltais regolito milteliais reikėtų elgtis kuo atsargiau. Mokslininkai perspėja: Mėnulis žmonėms gali būti nuodingas.

Komentarai (2)