Neegzistuojančios galūnės sindromas: abi rankas turintis žmogus įtiki turįs trečią ranką (Video) (2)
Galbūt yra tekę girdėti apie vadinamąjį neegzistuojančios galūnės sindromą. Jis pasireiškia daugeliui kurią nors galūnę praradusių žmonių: rankos (ar kojos) nebėra, o ją nei iš šio, nei iš to pradeda skaudėti. Pasirodo, neegzistuojančios galūnės iliuziją vos per minutę galima išprovokuoti daugeliui žmonių. Kaip tai atliekama, demonstruoja Švedijos neurologai.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dažniausias neegzistuojančios galūnės sindromo pojūtis – skausmas. Priežastis – nepaprastai sudėtinga inervacijos sistema galvos smegenyse, kuri niekur nedingsta, net jei galūnė amputuojama. Naujienos pabaigoje publikuotame vaizdo siužete Karolinskos instituto (Švedija) tyrėjai demonstruoja, kaip neegzistuojančios galūnės sindromą galima sukelti visas galūnes turinčiam žmogui.
Karolinskos instituto neurologai išbandė būdą, kaip visas galūnes turinčiam žmogui sukelti iliuziją, kad jis turi papildomą, realiai neegzistuojančią galūnę. Kad tiriamasis patiki turįs tokią galūnę, išduoda fiziologiniai organizmo parametrai, kurių nesusimuliuosi (pulso dažnis, prakaitavimas, magnetinio rezonanso skeneriu užfiksuotas galvos smegenų aktyvumas).
Eksperimentas vykdomas tokia eiga. Pirmiausiai tiriamasis pasodinamas prie stalo. Jo paprašoma dešinę ranką padėti už stalo pertvaros taip, kad jos tiriamasis nebemato. Nuo tiriamojo akių už pertvaros paslėptą ranką tyrėjas glosto teptuku. Tuo pat metu kitoje rankoje laikomu antru teptuku tyrėjas sinchroniškai glosto šiapus užtvaros likusią tuščią erdvę – tarsi ranka būtų ir čia. Tiriamasis antrąjį teptuką ir juo atliekamus veiksmus mato.
Tokiu būdu du teptukai – vienas nematomas už pertvaros, liečiantis rankos odą, o kitas matomas, priešais akis, tačiau neliečiantis nieko, išskyrus orą – sudaro visą eksperimento esmę. Svarbu, kad judesiai abiem teptukais būtų atliekami sinchroniškai.
Atlikdami eksperimentus, tyrėjai pastebėjo, kad dauguma tiriamųjų po minutės pajunta tą nematomą ranką, kuri prieš jų akis liečiama antruoju teptuku. Kad patikrintų iliuzijos tikrumą ir intensyvumą, tyrėjas antrąjį teptuką staiga pakeičia peiliu ir juo smogia į nematomą ranką. Prie kūno prijungti prakaitavimo jutikliai išduoda, kad, išvydęs peilį ir smūgį juo į nematomą ranką, tiriamasis išsigąsta – tą akimirką jis pradeda gausiau prakaituoti. Tą patį išduoda ir eksperimentai, pakartoti magnetinio rezonanso įrenginiu skenuojant galvos smegenis.
Palyginimui, kituose eksperimentuose, kurių metu neegzistuojančios rankos iliuzija nebuvo sukelta, išsitrauktas peilis ir veiksmai su juo nesukėlė gausesnio prakaitavimo ar kitų fiziologinių parametrų suintensyvėjimo, liudijančio išgąstį.
Tyrėjai aiškina, kad tokie eksperimentai padeda geriau suprasti neegzistuojančios galūnės sindromą ir galbūt rasti būdų šio sutrikimo gydymui.
Karolinskos instituto neurologai išbandė būdą, kaip visas galūnes turinčiam žmogui sukelti iliuziją, kad jis turi papildomą, realiai neegzistuojančią galūnę. Kad tiriamasis patiki turįs tokią galūnę, išduoda fiziologiniai organizmo parametrai, kurių nesusimuliuosi (pulso dažnis, prakaitavimas, magnetinio rezonanso skeneriu užfiksuotas galvos smegenų aktyvumas).
Eksperimentas vykdomas tokia eiga. Pirmiausiai tiriamasis pasodinamas prie stalo. Jo paprašoma dešinę ranką padėti už stalo pertvaros taip, kad jos tiriamasis nebemato. Nuo tiriamojo akių už pertvaros paslėptą ranką tyrėjas glosto teptuku. Tuo pat metu kitoje rankoje laikomu antru teptuku tyrėjas sinchroniškai glosto šiapus užtvaros likusią tuščią erdvę – tarsi ranka būtų ir čia. Tiriamasis antrąjį teptuką ir juo atliekamus veiksmus mato.
Tokiu būdu du teptukai – vienas nematomas už pertvaros, liečiantis rankos odą, o kitas matomas, priešais akis, tačiau neliečiantis nieko, išskyrus orą – sudaro visą eksperimento esmę. Svarbu, kad judesiai abiem teptukais būtų atliekami sinchroniškai.
Atlikdami eksperimentus, tyrėjai pastebėjo, kad dauguma tiriamųjų po minutės pajunta tą nematomą ranką, kuri prieš jų akis liečiama antruoju teptuku. Kad patikrintų iliuzijos tikrumą ir intensyvumą, tyrėjas antrąjį teptuką staiga pakeičia peiliu ir juo smogia į nematomą ranką. Prie kūno prijungti prakaitavimo jutikliai išduoda, kad, išvydęs peilį ir smūgį juo į nematomą ranką, tiriamasis išsigąsta – tą akimirką jis pradeda gausiau prakaituoti. Tą patį išduoda ir eksperimentai, pakartoti magnetinio rezonanso įrenginiu skenuojant galvos smegenis.
Palyginimui, kituose eksperimentuose, kurių metu neegzistuojančios rankos iliuzija nebuvo sukelta, išsitrauktas peilis ir veiksmai su juo nesukėlė gausesnio prakaitavimo ar kitų fiziologinių parametrų suintensyvėjimo, liudijančio išgąstį.
Tyrėjai aiškina, kad tokie eksperimentai padeda geriau suprasti neegzistuojančios galūnės sindromą ir galbūt rasti būdų šio sutrikimo gydymui.
(13)
(0)
(0)