Pritaikius reliatyvumo teoriją, atrasta Einšteino planeta (0)
Naujų pasaulių paieška yra tikras iššūkis Žemės mokslininkams. Kol kas efektyviausi ir daugiausiai planetų suradę buvo du metodai – radialinių greičių ir tranzitų. Tačiau Tel Avivo universiteto ir Harvardo–Smitsono astrofizikos centro (CfA) mokslininkams pavyko atrasti naują egzoplanetą, pritaikius Alberto Einšteino reliatyvumo teoriją, rašo Sciencedaily.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Šiam būdui reikia labai tikslių žvaigždės ryškumo matavimų, o tokie duomenys gaunami tik pasitelkus NASA kosminio teleskopo „Kepler“ surinktą informaciją“, – teigė astrofizikas Davidas Lathamas iš CfA.
Nors „Kepler“ kosminis teleskopas buvo sukurtas tranzito metodo naudojimui, jo surinkta informacija buvo pritaikyta naujajam A.Einšteino metodui, kuris pirmą kartą pasiūlytas Avi Loebo ir jo kolegos Scotto Gaudi 2003 m.
Mokslininkai žvaigždės ieškojo pritaikydami tris A.Einšteino reliatyvumo teorijoje naudotus efektus, iš kurių du yra „atsakingi“ už tai, kad planetos žvaigždė kartais atrodo ryškesnė arba blankesnė: kuo arčiau Žemės ji yra – tuo ryškesnė atrodo. Taip įvyksta todėl, kad reliatyvumo efektai fokusuoja žvaigždės skleidžiamą šviesą. Trečiasis efektas įvyksta dėl nuo planetos atsispindinčios žvaigždžių šviesos. Trijų efektų teorija sudaro akronimą BEER (Beaming, Ellipsoidal, and Reflection/emission modulations algorithm).
„Mokslininkams pirmą kartą pavyko rasti planetą, pritaikius šiuos reliatyvumo teorijos aspektus“, – kalbėjo astrofizikas Tsevi Mazehas iš Tel Avivo Universiteto.
Atrastoji planeta „Kepler 76b“, arba „Einšteino planeta“, yra Gulbės žvaigždyne, nuo Žemės nutolusi per maždaug 2 tūkst. šviesmečių. Ji yra 25 proc. didesnė už Jupiterį ir apie savo F tipo žvaigždę apsisuka per 1,5 Žemės paros. „Kepler 76b“ visada viena puse atsisukusi į savo saulę, todėl ta planetos pusė įkaista iki beveik 2 tūkst. laipsnių karščio, tačiau planetoje pučiantys stiprūs vėjai karštį išnešioja po visą paviršių.
Tiesa, naujuoju metodu galima atrasti tik gerokai už Žemę didesnes planetas.
„Kiekvienas planetų paieškos metodas turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau kiekvienas jų suteikia mums dar daugiau žinių apie visatą“, – teigė A.Loebas.
Atradimas bus išspausdintas mokslo žurnale „The Astrophysical Journal“.
Nors „Kepler“ kosminis teleskopas buvo sukurtas tranzito metodo naudojimui, jo surinkta informacija buvo pritaikyta naujajam A.Einšteino metodui, kuris pirmą kartą pasiūlytas Avi Loebo ir jo kolegos Scotto Gaudi 2003 m.
Mokslininkai žvaigždės ieškojo pritaikydami tris A.Einšteino reliatyvumo teorijoje naudotus efektus, iš kurių du yra „atsakingi“ už tai, kad planetos žvaigždė kartais atrodo ryškesnė arba blankesnė: kuo arčiau Žemės ji yra – tuo ryškesnė atrodo. Taip įvyksta todėl, kad reliatyvumo efektai fokusuoja žvaigždės skleidžiamą šviesą. Trečiasis efektas įvyksta dėl nuo planetos atsispindinčios žvaigždžių šviesos. Trijų efektų teorija sudaro akronimą BEER (Beaming, Ellipsoidal, and Reflection/emission modulations algorithm).
„Mokslininkams pirmą kartą pavyko rasti planetą, pritaikius šiuos reliatyvumo teorijos aspektus“, – kalbėjo astrofizikas Tsevi Mazehas iš Tel Avivo Universiteto.
Atrastoji planeta „Kepler 76b“, arba „Einšteino planeta“, yra Gulbės žvaigždyne, nuo Žemės nutolusi per maždaug 2 tūkst. šviesmečių. Ji yra 25 proc. didesnė už Jupiterį ir apie savo F tipo žvaigždę apsisuka per 1,5 Žemės paros. „Kepler 76b“ visada viena puse atsisukusi į savo saulę, todėl ta planetos pusė įkaista iki beveik 2 tūkst. laipsnių karščio, tačiau planetoje pučiantys stiprūs vėjai karštį išnešioja po visą paviršių.
Tiesa, naujuoju metodu galima atrasti tik gerokai už Žemę didesnes planetas.
„Kiekvienas planetų paieškos metodas turi savo privalumų ir trūkumų, tačiau kiekvienas jų suteikia mums dar daugiau žinių apie visatą“, – teigė A.Loebas.
Atradimas bus išspausdintas mokslo žurnale „The Astrophysical Journal“.
(7)
(0)
(0)