Šilutės rajone per vieną naktį nuo žemės paviršiaus išnyko tvenkinys (9)
Ekologinė nelaimė Šilutės rajone įvyko praėjusio penktadienio vakarą. „Užtvanka pastatyta 1976 metais. Aišku, kad sovietmečiu betono kokybė buvo prasta, neaišku, kaip jis buvo sutankintas", - aiškino Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis. Rytą, kai tvenkinys visiškai nuseko, žmonės brido į purvą ir dumblą, mėgindami išgelbėti bent dalį žuvų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prakiurusi betoninė užtvanka savaitgalį sunaikino Degučių tvenkinį, žmonės žuvis gelbėjo rankomis, iki kelių braidydami dumble, tačiau dalis gyvūnijos išgaišo. Baiminamasi, kad toks likimas ištiks ir kitus Šilutės rajone esančius 7 tvenkinius.
Betone – 5-6 skylės
Spėjama, kad 6,6 ha tvenkinys išnyko dėl to, kad erozijos neatlaikė betoninė pralaida.
„Užtvanka pastatyta 1976 metais. Aišku, kad sovietmečiu betono kokybė buvo prasta, neaišku, kaip jis buvo sutankintas. Betone prasigraužė 5-6 skylės ir visas vanduo nutekėjo per pralaidą“, – aiškino Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis.
Dar penktadienį savivaldybės darbuotojai, aplinkosaugininkai ir gaisrininkai apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau nemėginta taisyti pralaidos, nes ji buvo 2-3 metrų gylyje po vandeniu.
Manoma, kad skylės betoninėje pralaidoje atsirado po žiemos šalčių ir pavasarinių atlydžių.
Žuvis sėmė rankomis
Šeštadienio rytą, kai tvenkinys visiškai nuseko, žmonės brido į purvą ir dumblą, mėgindami išgelbėti bent dalį žuvų.
Įmonės „Šilutės polderiai“ darbuotojai, aplinkiniai gyventojai, aplinkosaugininkai rankomis rinko žuvis ir perkėlė į žemiau tvenkinio esantį Miglono upelį, kuris už kelių kilometrų įteka į Šyšos upę.
Nors upelis seklus, tikimasi, kad žuvys pasieks Šyšos upę.
„Išgelbėta keliasdešimt tūkstančių įvairaus amžiaus ir rūšių žuvų, kurių bendras svoris siekė apie 1,2 tūkst. kilogramų“, – aiškino Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistas Mindaugas Mičiulis.
Sekmadienį, jau gerokai nusekus 2-3 metrų gylio tvenkinio vandeniui, leista žuvis išgriebti vietiniams gyventojams.
Kas kibirais, kas krepšiais ar net iš surištų marškinių pasigamintais semtuvais, žmonės graibė ir nešėsi žuvis.
Tačiau karštis ir deguonies trūkumas pribaigė likusias žuvis.
Pirmadienį Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbininkai rinko gaišenas ir svarstė kiek atsieis jų utilizavimas.
Bijo, kad nelaimė kartosis
Valstybinis tvenkinys buvo prižiūrimas savivaldybės.
„Rajone 7 tvenkiniai, bijau, kad toks likimas gali ištikti ir juos. Visos užtvankos statytos prieš 40 metų. Pinigų jų priežiūrai mes iš valstybės negauname. Šiame tvenkinyje buvo tik kosmetinis remontas atliktas“, – aiškino P.Budvytis.
Paskutinį kartą specialistai tvenkinį apžiūrėjo balandžio 30 d. Niekas nepastebėjo pragraužų.
„Skylės nuo vandens paviršiaus nematyti. Juk jos po vandeniu. Gal kituose tvenkiniuose betonas buvo geriau sutankintas. Tačiau baiminamės, kad užtvankos gali neatlaikyti“, – kalbėjo P.Budvytis.
Pasak P.Budvyčio, šalyje esančių pralaidų, melioracinė sistemos ir pylimų priežiūrai reikėtų apie 128 mln. litų.
„Iš biudžeto skiriama 27 mln. litų. Polderių sistemos priežiūrai lėšų užtenka, tačiau melioracinės sistemos priežiūrai pinigų trūksta.
Šilutės rajone drenuoti būtina 85 tūkst. hektarų, o šiems darbams skiriama 320 tūkst. litų.
„Kuo tolyn, tuo situacija gali būti pavojingesnė. Ilgainiui iš tvenkinių liks pelkės“, – sakė P.Budvytis.
Už žalą gamtai atsakys valstybė?
Aplinkosaugininkai kol kas neskaičiavo kokia gali būti padaryta žala gamtai.
Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistas M.Mičiulis tikino, kad kol kas nėra aišku kam teks pateikti sąskaitą dėl padarytos žalos.
„Vaizdas tikrai žiaurus. Didžiausias nuostolis yra kaimo bendruomenei. Didžiąsias žuvis bent galima pagauti, mailius ir mažesnės žuvys liko dumble. Kažkiek jų pavyks surinkti. Žalą suskaičiuosime, bet kas už tai atsakys? Juk tvenkinys priklauso valstybei“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.
Betone – 5-6 skylės
Spėjama, kad 6,6 ha tvenkinys išnyko dėl to, kad erozijos neatlaikė betoninė pralaida.
„Užtvanka pastatyta 1976 metais. Aišku, kad sovietmečiu betono kokybė buvo prasta, neaišku, kaip jis buvo sutankintas. Betone prasigraužė 5-6 skylės ir visas vanduo nutekėjo per pralaidą“, – aiškino Šilutės savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Povilas Budvytis.
Dar penktadienį savivaldybės darbuotojai, aplinkosaugininkai ir gaisrininkai apžiūrėjo įvykio vietą, tačiau nemėginta taisyti pralaidos, nes ji buvo 2-3 metrų gylyje po vandeniu.
Manoma, kad skylės betoninėje pralaidoje atsirado po žiemos šalčių ir pavasarinių atlydžių.
Žuvis sėmė rankomis
Šeštadienio rytą, kai tvenkinys visiškai nuseko, žmonės brido į purvą ir dumblą, mėgindami išgelbėti bent dalį žuvų.
Įmonės „Šilutės polderiai“ darbuotojai, aplinkiniai gyventojai, aplinkosaugininkai rankomis rinko žuvis ir perkėlė į žemiau tvenkinio esantį Miglono upelį, kuris už kelių kilometrų įteka į Šyšos upę.
Nors upelis seklus, tikimasi, kad žuvys pasieks Šyšos upę.
„Išgelbėta keliasdešimt tūkstančių įvairaus amžiaus ir rūšių žuvų, kurių bendras svoris siekė apie 1,2 tūkst. kilogramų“, – aiškino Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistas Mindaugas Mičiulis.
Sekmadienį, jau gerokai nusekus 2-3 metrų gylio tvenkinio vandeniui, leista žuvis išgriebti vietiniams gyventojams.
Kas kibirais, kas krepšiais ar net iš surištų marškinių pasigamintais semtuvais, žmonės graibė ir nešėsi žuvis.
Tačiau karštis ir deguonies trūkumas pribaigė likusias žuvis.
Pirmadienį Žemaičių Naumiesčio seniūnijos darbininkai rinko gaišenas ir svarstė kiek atsieis jų utilizavimas.
Bijo, kad nelaimė kartosis
Valstybinis tvenkinys buvo prižiūrimas savivaldybės.
„Rajone 7 tvenkiniai, bijau, kad toks likimas gali ištikti ir juos. Visos užtvankos statytos prieš 40 metų. Pinigų jų priežiūrai mes iš valstybės negauname. Šiame tvenkinyje buvo tik kosmetinis remontas atliktas“, – aiškino P.Budvytis.
Paskutinį kartą specialistai tvenkinį apžiūrėjo balandžio 30 d. Niekas nepastebėjo pragraužų.
„Skylės nuo vandens paviršiaus nematyti. Juk jos po vandeniu. Gal kituose tvenkiniuose betonas buvo geriau sutankintas. Tačiau baiminamės, kad užtvankos gali neatlaikyti“, – kalbėjo P.Budvytis.
Pasak P.Budvyčio, šalyje esančių pralaidų, melioracinė sistemos ir pylimų priežiūrai reikėtų apie 128 mln. litų.
„Iš biudžeto skiriama 27 mln. litų. Polderių sistemos priežiūrai lėšų užtenka, tačiau melioracinės sistemos priežiūrai pinigų trūksta.
Šilutės rajone drenuoti būtina 85 tūkst. hektarų, o šiems darbams skiriama 320 tūkst. litų.
„Kuo tolyn, tuo situacija gali būti pavojingesnė. Ilgainiui iš tvenkinių liks pelkės“, – sakė P.Budvytis.
Už žalą gamtai atsakys valstybė?
Aplinkosaugininkai kol kas neskaičiavo kokia gali būti padaryta žala gamtai.
Šilutės gyvosios gamtos inspekcijos specialistas M.Mičiulis tikino, kad kol kas nėra aišku kam teks pateikti sąskaitą dėl padarytos žalos.
„Vaizdas tikrai žiaurus. Didžiausias nuostolis yra kaimo bendruomenei. Didžiąsias žuvis bent galima pagauti, mailius ir mažesnės žuvys liko dumble. Kažkiek jų pavyks surinkti. Žalą suskaičiuosime, bet kas už tai atsakys? Juk tvenkinys priklauso valstybei“, – kalbėjo aplinkosaugininkas.
(13)
(0)
(2)