Atsiauginti dantis sugeba žuvų pasaulio šeimos keturdančių pūsliažuvių (lot. Tetraodontidae, angl. Pufferfish) individai. Šie įdomūs sutvėrimai ryja vandenį ar orą, kad išsipūstų ir atrodytų grėsmingesni, be to, turi krūtininį, nugarinį, analinį, uodegos pelekų rinkinį ir yra nepaprastai nuodingi (fugu rūšies individai išskiria nuodus, stipresnius už kalio cianidą). Tačiau Šefildo universiteto (Jungtinė Karalystė) tyrėjas Garetas Freizeris (Gareth Fraser) susidomėjo visai kita anatomine šios keistos žuvies ypatybe – visados ataugančiais dantimis.
Kaip ir daugelis kitų kaulinių žuvų, ši pūsliažuvė nuolat ataugina savo dantis. Gali skambėti keistai, bet šios žuvys, skirtingai nei daugelis kitų žuvų, neturi aiškiai išsiskiriančių dantų. Kai iškrenta pirmas dantų komplektas (lygiai kaip iškrenta pieniniai dantys Homo sapiens vaikams), vietoj jų išauga kieti dariniai, primenantys snapus. Toks „snapas“ būna sudarytas iš horizontaliai augančių dentito sluoksnių – tai yra įprastinė žuvų dantų kaulo medžiaga.
G. Freizeriui pavyko aptikti ypatingų ląstelių, kurios atsakingos už nuolatinį pūsliažuvių dantų struktūrų ataugimą. Žmonėms šis atradimas gali būti itin aktualus, mat kol kas gamta mums per gyvenimą patiki tik po du dantų komplektus: iškritus pieniniams dantims, išdygsta pastovieji dantys, o paskui… Paskui nebedygsta niekas. Nemaža dalis ledo ritulio profesionalų (pro išmuštų dantų tarpus) noriai pritartų – dantų atsargos žmogaus organizme galėtų būti gausesnės…
Įdomu tai, kad, G. Freizerio įsitikinimu, žmonės turi galimybę evoliucionuoti taip, jog po milijonų metų galės atauginti ne tik antrąjį, bet ir trečiąjį, ketvirtąjį ir kitus dantų komplektus.
„Mūsų gyvenimo trukmė dabar kur kas ilgesnė nei anksčiau, valgome kitokį maistą, todėl riboti žmogaus dantų ištekliai evoliucine prasme nebenaudingi, – samprotauja G. Freizeris. – Išsiaiškinus, kaip savo dantis ataugina žuvys, galbūt išmoktume paspartinti evoliucijos tempus ir užsiauginti trečią ar ketvirtą dantų komplektą išmoktume gerokai artimesnėje ateityje.“