Mokslininkai įžiūrėjo debesis, dengiančius planetas, esančias už dešimčių šviesmečių (Video) (0)
Astronomai, stebėjimams naudoję Žemės orbitoje besisukantį teleskopą „Hubble“, pastebėjo dviejų už Saulės sistemos ribų besisukančių planetų debesuotas atmosferas. Pagal stebėjimų duomenis parašyti du moksliniai darbai, pagal kuriuos galima spręsti, jog debesuoti tolimi pasauliai gali būti gerokai dažnesni nei manyta iki šiol.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dvi atskiros mokslininkų grupės tyrinėjo „Hubble“ kosminio teleskopo duomenis apie ne Saulės sistemos planetas GJ 1214b ir GJ 436b. Pirmoji, esanti už 42 šviesmečių nuo mūsų, yra puikus „super-Žemės“ pavyzdys, o antroji, esanti už 36 šviesmečių, yra „šiltas Neptūnas“.
Super-Žemės yra planetos, kurių masė yra didesnė nei Žemės, bet mažesnė nei Neptūno (GJ 1214b spindulys yra 2,7 karto didesnis nei Žemės), o šiltieji Neptūnai, kaip ir galima suprasti iš pavadinimo, yra šiltesnės mūsiškio Neptūno versijos. Tokios planetos sukasi mažesniu nei 1 astronominio vieneto (AV) atstumu nuo savo žvaigždės (AV - vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės, 149 597 871 kilometrai), rašo independent.co.uk.
„Visada žinojome, kad kai kurios planetos turi būti debesuotos, bet dabar turime daug rezultatų, rodančių, kad debesys iš tikrųjų yra labai įprastas reiškinys“, - sakė GJ436b planetą tyrusios grupės vadovė, Kalifornijos technologijų instituto (JAV) planetų astronomė Heather Knutson.
Šių planetų sudėtis yra tiriama kuomet jos prasisuka tarp savo žvaigždės ir mūsų teleskopo. Kai įvyksta toks „tranzitas“, molekulės, sudarančios egzoplanetų atmosferą, užblokuoja dalį nuo žvaigždės sklindančios šviesos spektro. Astronomai, ištirdami kuri spindulių spektro dalis mus pasiekia, o kuri – ne, gali apskaičiuoti, iš ko sudarytos planetos.
GJ 1214b atveju stebėjimai buvo išskirtiniai tuo, jog iš pradžių nebuvo pastebėta visiškai jokių atmosferos egzistavimo pėdsakų. Buvo manoma, jog tai gali reikšti, kad nuo žvaigždės sklindančią šviesą gali blokuoti tankūs debesys arba kad planetos paviršius yra sudarytas iš santykinai sunkių molekulių – tokių, kaip vandens – kurias gravitacija sutraukia į ploną, tankų sluoksnį.
Tačiau naujesnis tyrimas, kuriam vadovavo Čikagos universiteto (JAV) mokslininkė Laura Kreidberg, parodė, jog planetoje „turi būti debesų“. Tiesa šios planetos debesys būtų visiškai kitokie, nei įprasta mums – tikriausiai jie yra sudaryti iš tokių junginių, kaip cinko sulfidas ar kalio chloridas, tačiau ne iš mums įprastų vandens lašiukų ir ledo kristalų mišinio.
Super-Žemės yra planetos, kurių masė yra didesnė nei Žemės, bet mažesnė nei Neptūno (GJ 1214b spindulys yra 2,7 karto didesnis nei Žemės), o šiltieji Neptūnai, kaip ir galima suprasti iš pavadinimo, yra šiltesnės mūsiškio Neptūno versijos. Tokios planetos sukasi mažesniu nei 1 astronominio vieneto (AV) atstumu nuo savo žvaigždės (AV - vidutinis atstumas nuo Saulės iki Žemės, 149 597 871 kilometrai), rašo independent.co.uk.
„Visada žinojome, kad kai kurios planetos turi būti debesuotos, bet dabar turime daug rezultatų, rodančių, kad debesys iš tikrųjų yra labai įprastas reiškinys“, - sakė GJ436b planetą tyrusios grupės vadovė, Kalifornijos technologijų instituto (JAV) planetų astronomė Heather Knutson.
Šių planetų sudėtis yra tiriama kuomet jos prasisuka tarp savo žvaigždės ir mūsų teleskopo. Kai įvyksta toks „tranzitas“, molekulės, sudarančios egzoplanetų atmosferą, užblokuoja dalį nuo žvaigždės sklindančios šviesos spektro. Astronomai, ištirdami kuri spindulių spektro dalis mus pasiekia, o kuri – ne, gali apskaičiuoti, iš ko sudarytos planetos.
GJ 1214b atveju stebėjimai buvo išskirtiniai tuo, jog iš pradžių nebuvo pastebėta visiškai jokių atmosferos egzistavimo pėdsakų. Buvo manoma, jog tai gali reikšti, kad nuo žvaigždės sklindančią šviesą gali blokuoti tankūs debesys arba kad planetos paviršius yra sudarytas iš santykinai sunkių molekulių – tokių, kaip vandens – kurias gravitacija sutraukia į ploną, tankų sluoksnį.
Tačiau naujesnis tyrimas, kuriam vadovavo Čikagos universiteto (JAV) mokslininkė Laura Kreidberg, parodė, jog planetoje „turi būti debesų“. Tiesa šios planetos debesys būtų visiškai kitokie, nei įprasta mums – tikriausiai jie yra sudaryti iš tokių junginių, kaip cinko sulfidas ar kalio chloridas, tačiau ne iš mums įprastų vandens lašiukų ir ledo kristalų mišinio.
(2)
(0)
(0)