Dalol vietovės ugnikalniai bei hidroterminis laukas - vienas keisčiausių pasaulyje vulkaninių peizažų, esantis 83 metrais žemiau jūros lygio Danakilio dykumoje, Etiopijoje.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Danakilio dykuma - dykuma šiaurės rytų Etiopijoje, pietų Eritrėjoje ir Džibutyje. Dykuma yra rifto slėnyje - tai nedidelė geologinė struktūra, susijusi su Afrikos ir Arabijos pusiasalio specifika. Dykumoje yra Danakilių įduba, esanti 100 m žemiau jūros lygio - tai vienas žemiausių taškų visoje Žemėje.
Kelis kartus per visą Danakilio dykumos formavimąsi, vandeskyra tarp Danakilio dykumos vandens baseino ir Raudonosios jūros buvo užpildyta jūros vandeniu. Storos evaporitų (evaporitai – nuosėdinių uolienų grupė, susidaranti iškritus nuosėdoms iš persotintų tirpalų, o išskirtinis šios grupės bruožas – uolienos gerai tirpsta vandenyje; grupei priklauso uolienos, kurias sudaro šarminių metalų, ypač natrio, kalio, magnio ir kalcio, chloridai, sulfatai, nitratai ir kitų druskų mineralai) storymės buvo suklostytos baseine, kuomet jūros vandenį garino karštas ir sausas dykumos oras. Kai kurie evaporitai susiformavo garuojant kritulių vandeniui arba hidroterminiams sūrymams.
Danakilio dykuma yra viena karščiausių vietų Žemėje. Vidutinė paros maksimali temperatūra yra +41 laipsnis pagal Celsijų, o vidutinė metinė temperatūra - +34 laipsniai. Per liūčių sezoną didelės Danakilio dykumos teritorijos yra padengiamos kritulių vandeniu.
Didelė dalis Danakilio dykumos yra padengta druskos klodais. Kitos teritorijos padengtos bazalto srautais, skydiniais ugnikalniais bei ugnikalnių išmestomis uolienomis. Keli ugnikalnių krateriai yra netgi druskos ežeruose, manoma jie susiformavo kaip maros - platūs, reljefiškai žemi vulkaniniai krateriai, kurių išsiveržimą sukelia sprogimas, įvykęs dėl požeminio vandens kontakto su karšta magma. Paskutinis toks išsiveržimas įvyko 1962 metais.
Dalol yra viena iš spalvingiausią kraštovaizdį turinčių teritorijų visoje Žemėje. Karšta magma kaitina požeminį vandenį, tekantį nuo aplinkinių aukštumų, savo ruožtu šis karštas vanduo juda aukštyn link paviršiaus, kur susikaupę evaporitų sluoksniai, tirpios druskos, spalvoti kalio ir kiti tirpūs mineralai ir kuriuos šis vanduo tirpina, sudarydamas įvairių spalvų tirpalus.
Sūrymai atsiranda per karštąsias versmes kraterių dugne. Kuomet sūrymą išgarina karštas sausas klimatas, druskos dariniai plačiai nugula kraterių kraštuose. Visos šios druskos yra įvairių spalvų: geltonos, rudos, oranžinės, žalios, raudonos, dumblių.
Karštųjų versmių procesai, druskų nuosėdos ir plovimas lietaus vandeniu pakeitė kraterių geometrinę formą. Šiose vietose lankyti kraterius yra pavojinga, kadangi jų kraštai gali būti apgaulingai padengti druskų pluta, po kuriam vos pora centimetrų žemiau - visas baseinas karšto rūgštaus vandens. Krateriai taip pat kartais skleidžia toksiškas dujas.
Per pastarąjį dešimtmetį vulkaninės teritorijos Dalol ir Erta ale pietrytinėje Danakilio dykumos dalyje buvo dažnai lankomos turistų. Šios ekskursijos gana pavojingos, kadangi klimatas čia gana ekstremalus, vieta atoki, be to vyksta vis pasikartojantys išpuoliai prieš turistus.