NASA sukūrė neįprasto kosminio reginio simuliaciją – neutroninių žvaigždžių susidūrimą (Video) (0)
NASA išplatino vieną neįprasčiausių vaizdų, galintį nutikti mūsų Visatoje, modelį. Alberto Einsteino instituto atlikta kompiuterinė simuliacija rodo, kas nutinka susidūrus dviem neutroninėms žvaigždėms, po kurių susidūrimo susiformuoja juodoji skylė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tapimas neutronine žvaigžde yra viena iš kelių žvaigždės „mirties“ galimybių. Neutroininės žvaigždės susiformuoja tuomet, kai milžiniška žvaigždė – nuo 8 iki 30 kartų masyvesnė nei mūsų Saulė, tampa supernova ir sprogsta, rašo iflscience.com.
Neutroninės žvaigždės kosminiais masteliais yra gana nedidelės – miesto dydžio, maždaug 12 kilometrų spindulio, tačiau dydis čia anaiptol ne viskas. Jos itin galingos. Palyginimui, vienas kubinis centimetras neutroninės žvaigždės svertų daugiau nei visas Everestas.
Susidūrus kelioms neutroninėms žvaigždėms įvyksta nepaprastas reginys. Simuliacijoje mokslininkai pavaizdavo skirtingų dydžių – 1,4 ir 1,7 Saulės masės neutronines žvaigždes, kurios viena nuo kitos nutolusios 11 mylių atstumu. Kai žvaigždės pradeda judėti viena į kitą, didelės bangos jas deformuoja ir mažesnioji žvaigždė sprogsta, paskleisdama savo turinį po Visatą.
Žvaigždėms besijungiant milžiniška didesniosios žvaigždės masė priverčia ją sprogti, tokiu būdu gimsta juodoji skylė.
Tokie reginiai nepaprastai domina mokslininkus, nes jų metu išsiskiria milžiniškas gama spindulių kiekis – vos per 2 sekundes jų išspinduliuojama tiek, kiek mūsų Paukščių tako galaktikoje esančios žvaigždės išskiria per vienerius metus.
Neutroninės žvaigždės kosminiais masteliais yra gana nedidelės – miesto dydžio, maždaug 12 kilometrų spindulio, tačiau dydis čia anaiptol ne viskas. Jos itin galingos. Palyginimui, vienas kubinis centimetras neutroninės žvaigždės svertų daugiau nei visas Everestas.
Susidūrus kelioms neutroninėms žvaigždėms įvyksta nepaprastas reginys. Simuliacijoje mokslininkai pavaizdavo skirtingų dydžių – 1,4 ir 1,7 Saulės masės neutronines žvaigždes, kurios viena nuo kitos nutolusios 11 mylių atstumu. Kai žvaigždės pradeda judėti viena į kitą, didelės bangos jas deformuoja ir mažesnioji žvaigždė sprogsta, paskleisdama savo turinį po Visatą.
Žvaigždėms besijungiant milžiniška didesniosios žvaigždės masė priverčia ją sprogti, tokiu būdu gimsta juodoji skylė.
Tokie reginiai nepaprastai domina mokslininkus, nes jų metu išsiskiria milžiniškas gama spindulių kiekis – vos per 2 sekundes jų išspinduliuojama tiek, kiek mūsų Paukščių tako galaktikoje esančios žvaigždės išskiria per vienerius metus.
(19)
(0)
(19)