Naujas metodas medikams padės išgelbėti daugiau gyvybių (Video) (0)
Harvardo medicinos mokyklos mokslininkai sukūrė metodą, kaip atšaldyti transplantacijai skirtus organus, kad juos galima būtų persodinti pacientams net ir praėjus keturioms dienoms nuo tada, kai jie buvo paimti iš donorų. Jei pasiteisins, ši technologija ženkliai padidins sėkmingų organų persodinimo operacijų skaičių visame pasaulyje, rašo „The Telegraph“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Būdas išlaikyti organus tinkamus transplantacijai net keturias dienas atveria plačias galimybes medikams ir įžiebia naują viltį pacientams, laukiantiems persodinimo. Tai reiškia, kad donorų organai – širdys, inkstai, kepenys, tinklainės ar oda – galės būti transportuojami ilgiau, todėl juos galima bus atgabenti iš tolimesnių šalių.
Iki šiol išlaikyti donorų organus ilgiau nei 24 valandas buvo sudėtinga, nes iš karto išėmus juos iš kūnų, organų ląstelės pradeda mirti. Šį procesą gali sustabdyti žema temperatūra, tačiau dažniausiai atšaldymas negrįžtamai pažeidžia organų audinius. Harvardo medicinos mokslininkai nustatė, kad pumpuojant į kepenis gliukozės tirpalą, nesušąlantį skystį bei deguonį, organas be jokių pažeidimų gali būti atvėsintas iki –6 laipsnių Celsijaus ir išlikti tinkamas persodinimui net keturias dienas.
Nors ši technika kol kas sėkmingai išbandyta tik su žiurkių kepenimis – po transplantacijos išgyveno net 58 proc. žiurkių, gavusių keturias dienas saugotas kepenis. Tai labai viltingas rezultatas, tad mokslininkai yra tikri, kad ši technologija pasiteisins ir eksperimentuose su didesniais gyvūnais – galų gale ir su žmonių organais.
„Kiek mums žinoma, tai pati ilgiausia organų išlaikymo trukmė, kurią vainikavo sėkminga transplantacija“, – džiaugiasi bioinžinierijos profesorius Korkutas Uygunas. Pasak jo, jei pavyks šį metodą sėkmingai pritaikyti žmonių organams, transplantacijų medicina taps daug globalesnė.
Ilgesnis organų saugojimo laikas suteiks gydytojams daugiau laiko paruošti pacientus persodinimui, o taip pat leis atvežti organus iš tolimesnių šalių ir net kitų žemynų. Dabar naudojama technologija kepenis leidžia išsaugoti ilgiausiai 24 valandas, tad tiek gydytojai, tiek pacientai persodinimo operacijoms turi pasiruošti labai greitai. Be to, ilgesnis organų saugojimo laikas leis surasti tinkamesnius donorų organus – pagal amžių, kraujo grupę ar genotipą.
Iki šiol išlaikyti donorų organus ilgiau nei 24 valandas buvo sudėtinga, nes iš karto išėmus juos iš kūnų, organų ląstelės pradeda mirti. Šį procesą gali sustabdyti žema temperatūra, tačiau dažniausiai atšaldymas negrįžtamai pažeidžia organų audinius. Harvardo medicinos mokslininkai nustatė, kad pumpuojant į kepenis gliukozės tirpalą, nesušąlantį skystį bei deguonį, organas be jokių pažeidimų gali būti atvėsintas iki –6 laipsnių Celsijaus ir išlikti tinkamas persodinimui net keturias dienas.
Nors ši technika kol kas sėkmingai išbandyta tik su žiurkių kepenimis – po transplantacijos išgyveno net 58 proc. žiurkių, gavusių keturias dienas saugotas kepenis. Tai labai viltingas rezultatas, tad mokslininkai yra tikri, kad ši technologija pasiteisins ir eksperimentuose su didesniais gyvūnais – galų gale ir su žmonių organais.
„Kiek mums žinoma, tai pati ilgiausia organų išlaikymo trukmė, kurią vainikavo sėkminga transplantacija“, – džiaugiasi bioinžinierijos profesorius Korkutas Uygunas. Pasak jo, jei pavyks šį metodą sėkmingai pritaikyti žmonių organams, transplantacijų medicina taps daug globalesnė.
Ilgesnis organų saugojimo laikas suteiks gydytojams daugiau laiko paruošti pacientus persodinimui, o taip pat leis atvežti organus iš tolimesnių šalių ir net kitų žemynų. Dabar naudojama technologija kepenis leidžia išsaugoti ilgiausiai 24 valandas, tad tiek gydytojai, tiek pacientai persodinimo operacijoms turi pasiruošti labai greitai. Be to, ilgesnis organų saugojimo laikas leis surasti tinkamesnius donorų organus – pagal amžių, kraujo grupę ar genotipą.
(6)
(0)
(6)