Danijos ir Grenlandijos geologinių tyrimų centro daktaras Jasonas Boxas pareiškė, kad nuo Arkties vandenyno dugno kyla didžiuliai metano burbulai – tokie dideli, kad metanas taps pagrindiniu veiksniu pasaulinio klimato pokyčių aplinkybėmis. „Jei atmosferą pasieks nors maža dalis Arkties dugne glūdinčių dujų – mums šakės“, - pareiškė mokslininkas.

Skirtingai nei anglies dvideginis, kuris ypač gerai tirpsta vandenyje, metanas gėlo vandens ištekliuose egzistuoja dviem pavidalais: ištirpusių dujų pavidalu ir burbulų kapsulių pavidalu. Šie kyla iš nuosėdinio Žemės plutos sluoksnio. Metanas gali turėti įtakos ozono susidarymo procesams. Metano dujų kiekis atmosferoje dabar yra 150 proc. didesnis nei iki pramoninės revoliucijos pradžios JAV.

Jau senokai žinoma, kad termokarstiniuose šylančio Arkties regiono ežeruose metano burbulai kyla į paviršių ir iki ledo tirpsmo burbulų pavidalu įstringa ežerus kaustančiame lede. Yra aktyvistų, kurie tokius metano burbulus pradaužo, o juose susikaupusį metaną padega. Bet tai – tik lašas jūroje. Dėl šylančio amžino įšalo metano dujos į atmosferą išsiveržia ne tik vandens telkiniuose, bet ir sausumoje, palikdamos keistas daubas, kokių ne viena pastarosiomis savaitėmis buvo rasta Sibire.

„Aš galbūt nuo to ir nespėsiu nukentėti, – teigia J. Boxas. – Bet mano trejų metų duktė dėl to gali tikrai nukentėti.“

Komentarai (7)