Aptiktas retas augalas, po kuriuo slepiasi deimantų klodai  (0)

Geologas Liberijoje aptiko spygliuotą palmę primenantį augalą, kuris, panašu, yra linkęs augti tik virš kimberlito vamzdžių – šimtų metrų skersmens vulkaninių uolienų kolonų, kurias į Žemės paviršių kartu su deimantais iškėlė Žemės geologiniai procesai.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ir jeigu šis augalas iš tiesų yra toks išrankus, kaip iš pažiūros atrodo, tuomet Vakarų Afrikos deimantų ieškotojai įgijo itin paprastą ir pigų būdą rasti klodus, kuriuose gausu deimantų, rašo sciencemag.org. Karnegio mokslo institucijoje (JAV) dirbantis geologas Stevenas Shirey, besispecializuojantis deimantų tyrime, sako, kad ant šio augalo „deimantų žvalgytojai puls kaip išprotėję“. Kalnakasiams jau seniai žinoma, jog tam tikri augalai gali signalizuoti požeminius rūdos klodus. Pavyzdžiui, Skandinavijoje auganti rausvažiedė gėlė Lychnis alpina ir centrinėje afrikoje augantis baltai žydintis krūmas Haumaniastrum katangense yra sietini su vario rūda. Taip yra dėl to, kad abu šie augalai yra itin tolerantiški variui, kuris iš rūdos patenka ir į dirvą. Tačiau naujasis augalas, kurio sisteminis pavadinimas yra Pandanus candelabrum yra pirmoji indikatorinė kimberlito, kuriame dažnai būna deimantų, rūšis, tvirtina Floridos tarptautinio universiteto (JAV) mokslininkas ir bendrovės „Youssef Diamond Mining Company“ vyriausiasis žvalgymo vadovas Stephenas Haggerty. Minėtai bendrovei priklauso kasinėjimo koncesijos Liberijoje. S. Haggerty įtaria, kad augalas adaptavosi prie kimberlitinės dirvos, kurioje gausu magnio kalio ir fosforo. „Skamba tarsi gera trąša – kaip iš tiesų ir yra“, – sakė mokslininkas, kurio straipsnį apie augalo atradimą publikavo recenzuojamas leidinys „Economic Geology“. Deimantai formuojasi šimtų kilometrų po žeme gylyje, kur anglis yra veikiama milžiniško slėgio ir temperatūros. O išsiveržimų, kurie kartais vyksta net didesniu nei garso greičiu, metu kimberlito vamzdžiai iš šio gylio išmetami arčiau Žemės paviršiaus. Šie vamzdžiai – labai reti. Anot S. Haggerty, juos galima apibūdinti šešetų taisykle: iš daugiau nei 6000 pasaulyje žinomų kimberlito vamzdžių, maždaug 600 yra su deimantais. Iš jų tik šešiasdešimtyje yra pakankamai daug geros kokybės deimantų, kad būtų verta užsiimti kasinėjimu. Vakarų Afrikoje netrūksta ir „amatininkiškos“ veiklos: žmonės filtruoja upių nuosėdas bandydami rasti vieną-kitą deimančiuką, iškritusį iš aukščiau pagal srovę esančio kimberlitinio vamzdžio. Tačiau džiunglių tankmėje kimberlito beveik nėra rasti. „Tie krūmynai yra visiškai neįveikiami“, – aiškina S. Haggerty. Nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio Liberijoje nemažai laiko dirbęs mokslininkas pastaraisiais metais savo dėmesį sutelkė į žvalgybinę veiklą šios valstybės vakarinėje dalyje. Bandydamas aptikti dėmesio vertus kimberlito klodus, jis iš pelkynų plieno vamzdžiais traukdavo dirvos mėginius. 2013 metais tiesa žvalgomos vietovės, pavadintos „Camp Alpha“, jis aptiko naują 500 metrų ilgio ir 50 metrų pločio kimberlito vamzdį. Dirvoje virš šio vamzdžio jau buvo rasti keturi deimantai: du apie 20 karatų ir du apie 1 karatą.

Svarbiau yra tai, kad S. Haggerty žvalgydamas teritoriją pastebėjo, jog vienas augalas auga tik tiesiai virš vamzdžio. Jam buvo būdinga orinių šaknų sistema, panaši į mangrovių medžius. Augalas stiebiasi iki dešimties metrų, vietomis ir aukščiau, o tokiame aukštyje išskleidžia spygliuotus, į palmių panašius lapus. Tuos lapus vietiniai gyventojai naudoja stogams dengti.

Kartu su Karališkojo botanikos sodo (JK) ir Misūrio botanikos sodo (JAV) specialistais, S. Haggerty preliminariai priskyrė augalą menkai ištyrinėtai P. Candelabrum rūšiai. Šios šeimos augalų galima rasti nuo Kamerūno iki Senegalo. Anot deimantų ieškotojo, tai gali būti ir koks nors porūšis arba visiškai nauja, neaprašyta rūšis. S. Haggerty savo įtarimą, kad augalas mėgsta augti virš deimantų, patvirtino ir kitoje vietoje, per 80 kilometrų į pietryčius. Tuo tarpu niekur kitur tokio augalo rasti nepavyko.

„Tai nuostabus pastebėjimas, ypač tankiais miškais apaugusioje teritorijoje, kur sunku vykdyti žvalgybą“, – sakė Kolorado kalnakasybos mokyklos (JAV) deimantų geologė Karin Olson Hoal. Anot S. Shirey, galima būtų tikėtis, kad ši arba panaši augalo rūšis gali padėti deimantų žvalgytojams ir Brazilijoje, kuri yra ne menkiau apaugusi miškais bei plyti panašioje platumoje.

Dabar deimantų kasimo bendrovė prie kimberlito vamzdžio atgabeno galingą techniką ir kitų metų pradžioje, tučtuojau po lietingojo sezono pabaigos, platesniu mastu įvertins „Camp Alpha“ vamzdį bandant nustatyti, ar verta pradėti deimantų kasimą. Tuo tarpu S. Haggerty nori tęsti augalo ir kimberlito sąsajų tyrimus bei nustatyti, kaip tiksliai keičiamasi mitybinėmis medžiagomis. Taip pat mokslininkas nori patikrinti, ar augalą įmanoma rasti žvalgant iš lėktuvo ar analizuojant palydovines nuotraukas. Tai, pasak jo, padėtų Vakarų Afrikos valstybėms išnaudoti deimantų klodus.

Valstybėms, kurioms vystytis trukdo karai ir Ebolos viruso epidemijos, kimberlito klodų kasinėjimas galėtų pasiūlyti finansų šaltinį, kuris nėra labai žalingas aplinkai, sako S. Shirey. Kimberlito kasyklos paprastai būna siauros ir vertikalios, užimančios kur kas mažesnius paviršiaus plotus, nei, pavyzdžiui, atviros vario rūdos kasyklos. Be to, kasybos atliekos – sumaltas kimberlitas – yra nekenksmingas. „Jis toksiškas tiek pat, kiek ir trąšos jūsų darže“, – juokavo S. Shirey.

Grynai dėl mokslinių S. Shirey norėtų gauti deimanto mėginį iš naujojo regiono. Nors daugelis kimberlito išsiveržimų įvyko santykinai neseniai, patys deimantai yra labai seni – paprastai maždaug 3 mlrd. metų senumo. Kartais juose pasitaiko mineralų, iš kurių galima nuspėti sąlygas, kurias deimantai patyrė giliai Žemėje. Pasak jo, mėginys iš naujojo vamzdžio Liberijoje galėtų pateikti informacijos apie tai, kokios sąlygos Žemės mantijoje buvo maždaug prieš 150 mln. metų, kai tarp Afrikos ir Pietų Amerikos atsivėrė plyšys, ilgainiui išaugęs iki Atlanto vandenyno. „Tikriausiai tuose deimantuose būtų keletas įdomių paslapčių“, – svarsto mokslininkas.

Plačiau susipažinti su S. Haggerty tyrimu galima čia.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(35)
(0)
(35)

Komentarai (0)