Didžioji mokslo paslaptis: kodėl mes žagsime?  (0)

Čiaudėdami ir kosėdami valome gerklę, kvėpavimo takus. Tačiau kokią funkciją atlieka žagsulys? Mokslininkai vis dar neturi vieningo atsakymo, kodėl žagsime. Dar keisčiau tai, kad žagsi ne tik žmonės, bet ir katės, šunys, net arkliai, žiurkės bei daug kitų gyvūnų.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Žagsulio metu diafragma (raumens plokštelė, atskirianti krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės) netikėtai susitraukia. Aiškūs žagsulio sukėlėjai nėra žinomi, tačiau jis dažniau pasireiškia vartojant alkoholį, gazuotus gėrimus, rūkant ar per greit valgant.

Mokslininkai nežino ne tik žagsulio paskirties, bet ir efektyvių jo gydymo būdų. Kvėpavimo sulaikymas, išgąstis, vanduo su ledukais ir panašūs liaudiški metodai kartais gelbsti, bet ne visada. Chroniško žagsulio atvejais gydytojai gali rekomenduoti raumenis atpalaiduojančių, raminančių vaistų, bet ir tuomet nėra garantijos, kad tai padės. Antai 2007-aisiais vienos paauglės žagsulį medikai nuslopino tik po penkių savaičių.

Kai kurie tyrėjai mano, kad žagsulys yra tam tikra epilepsijos forma. Teorija įdomi, tačiau ji nepaaiškina, kodėl žagsi ir visiškai sveiki žmonės.

1997-aisiais žurnale „Gut“ tyrėjai Peteris Kahrilas ir Guoxiangas Shi pasiūlė idėją, kad žagsulys yra skirtas treniruoti embriono raumenims, kurie užtikrins kvėpavimą po gimimo. Kitoje teorijoje buvo svarstoma, kad tokiu būdu iš naujagimių organizmo šalinamas mekonijus (pirmosios kūdikio išmatos, susiformavusios iki gimimo).

Šiuos svarstymus atmetė Danielis Howesas, 2012-aisiais „Bioessays“ publikuotame straipsnyje. Anot jo, mažai tikėtina, kad akimirksnį trunkantys raumenų susitraukimai gali turėti didesnę įtaką kvėpavimo raumenims. O nepageidaujamų medžiagų šiuo procesu iš organizmo taip pat nepašalinsi: žagsint jos kaip tik pajudėtų link kvėpavimo takų (juk būtent žagsėdami žmonės neretai paspringsta).

Įtikinantį žagsulio kilmės paaiškinimą 2003 m. pateikė Christianas Strausas ir jo komanda iš Kalgario universiteto (Kanada). Anot jų, žagsulys yra evoliucijos liekana iš amfibijų kvėpavimo sistemos. Tokie gyvūnai, kaip varlės, ryja orą ir vandenį dėl motorinio reflekso, panašiai kaip žinduoliai žagsi.

Norėdami patvirtinti šią teoriją, jie stebėjo motorinius kanalus, kurie leidžia atsirasti žagsuliui dar embrioninio vystymosi metu, kol dar nėra galutiniai išsivystę plaučiai. Taigi, pasak šios teorijos, žagsėjimas yra dabartinės žinduolių plaučių sistemos evoliucinis pirmtakas. Tai gali paaiškinti kodėl neišnešioti naujagimiai apie 2,5 proc. laiko praleidžia žagsėdami. Jie mėgina ryti orą, nes jų plaučiai nėra iki galo susiformavę.

Tačiau kodėl iki šiol žmonės taip ir neatsikratė šio evoliucijos relikto? D.Howesas turi vieną idėją: anot jo, žagsulį gali sukelti oro perteklius skrandyje. Kadangi kūdikiai žagsi kur kas dažniau nei suaugę žmonės, D.Howeso manymu, žagsulys jiems padeda pašalinti nurytą orą ir padaryti daugiau vietos pienui. Ūgtelėję kūdikiai išmoksta riaugėti neatpilant, o žagsulys tampa tuo erzinančiu vaikystės draugu, kuris paskambina pačiu netinkamiausiu metu.

Visgi visa tai – tik teorijos, o tikrosios žagsėjimo priežasties ir paskirties mokslininkai vis dar nėra nustatę.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(13)
(4)
(9)

Komentarai (0)