Šalis be pinigų: kaip gyvena Švedija?  (20)

Kas nutinka, kai šalis atsisako grynųjų pinigų? Į šį klausimą geriausiai galėtų atsakyti Švedija. Nors ji grynųjų pinigų visiškai dar neatsisakė, tačiau šia kryptimi pažengė jau toli. Tačiau dėl finansinės valstybės politikos ir bankų veiksmų, atsiskaitymas tiek grynaisiais, tiek pervedimais sukelia naudotojams nepatogumų.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2016-02-15 Šalis be pinigų: kaip gyvena Švedija?  (20)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Per pastaruosius ketverius metus Švedijoje grynųjų pinigų kiekis sumažėjo 27%. Mažmeninėje prekyboje elektroniniai mokėjimai sudaro 95%.

Palyginimui: JAV per tą patį laiką grynųjų pinigų kiekis padidėjo beveik 50%, Didžiojoje Britanijoje – maždaug trečdaliu, Japonijoje – apie 20%.

Palūkanos už indėlius šalyje praktiškai nulinės. Tai Centrinio banko (Riksbank) veiksmų pasekmė – prieš metus komerciniams bankams jis įvedė neigiamą depozitų palūkanų normą. Šie susilaiko nuo tokios politikos taikymo savo klientams, tačiau už pinigų saugojimą tam tikrą mokestį visgi ima. Tai yra, banke laikomas indėlis ne auga, o nuolat mąžta.

Būtų logiška, jei žmonės esant tokiai situacijai, žmonės pinigus iš bankų atsiimtų. Tačiau, pasak oficialios statistikos, per pirmuosius tris 2015 metų ketvirčius grynų depozitų buvo laikoma 100 mlrd kronų (~12 mlrd dolerių) – per metus šis rodiklis išaugo daugiau nei dvigubai (nuo 42 mlrd kronų).

„Saugoti grynuosius pinigus (banke) – reiškia imtis saugumo priemonių, kurios kainuoja. Banke galima apmokėti sąskaitas grynaisiais, tačiau tai nėra nemokama. Be to, dauguma bankų padalinių Švedijoje su grynaisiais visai nedirba“.

Švedijos Riksbankas

Iš pirmo žvilgsnio, tai atrodo beprasmiška. Kam laikyti santaupas bankuose, jei už tai dar ir primokėti reikia? Kodėl tada jų nelaikyti po čiužiniu (tai bent jau nemokama)? Visas reikalas tas, kad savininkui prisireikus juos išleisti, irgi gali kilti papildomų išlaidų ir nepatogumų.

Štai ką šia tema paskelbė Riksbankas: „Saugoti grynuosius pinigus (banke) – reiškia imtis saugumo priemonių, kurios kainuoja. Banke galima apmokėti sąskaitas grynaisiais, tačiau tai nėra nemokama. Be to, dauguma bankų padalinių Švedijoje su grynaisiais nedirba visai“.

Bendrai paėmus, Švedijoje atsiskaityti banknotais ir monetomis galima toli gražu ne visur. Įprastinių pinigų pamažu atsisako parduotuvės ir restoranai. Prie elektroninių atsiskaitymų perėjo, pavyzdžiui, kavinių tinklas Johan & Nyström. O, štai, tarkime, važiavimo Stokholmo autobusais apmokėjimui naudoti grynuosius pinigus atsisakyta jau prieš keletą metų.

Sumažėjus bankų apiplėšimų, padaugėjo parduotuvių užpuolimų ir kibernetinių nusikaltimų

Dėl to Švedijoje sumažėjo bankų apiplėšimų: nuo 110-ies tokių įvykių 2008 metais iki vos 5 bandymų 2012 metais. Tuo tarpu parduotuves imta plėšti dažniau – ginkluotų apiplėšimų pirmąjį 2015 metų pusmetį padaugėjo 50 procentų, lyginant su tuo pačiu ankstesniųjų metų laikotarpiu. O nusikaltėliai kaip grobį ima prekes – nuo maisto produktų iki juvelyrinių dirbinių, – o ne grynuosius pinigu, kurių lieka vis mažiau.

Antra vertus, daugumai atsiskaitymų vykstant nebe grynaisiais pinigais, daugėja kibernetinių nusikaltimų. 2013 metų duomenimis, nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu internete, padaugėjo ~40%.

(29)
(7)
(22)

Komentarai (20)