Paslaptinga įmonė, visu žingsniu priekyje už „SpaceX“, „Boeing“ ir netgi NASA: kantriai ruošiama tikroji kosmoso revoliucija  (2)

Robertas Bigelow sėdi atsirėmęs glotnioje biuro kėdėje, tamsiame kambaryje su dvigubo aukščio lubomis, o jo veidą apšviečia švytėjimas nuo dviejų sienų su vaizdo ekranais: kiekviena siena yra trijų ekranų pločio ir trijų ekranų aukščio.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ši tyli erdvė yra R. Bigelow misijos kontrolės centras. Tikra tiesa. Keturi iš devynių ekranų priekinėje sienoje seka pirmuosius du jo erdvėlaivius, skriejančius Žemės orbitoje.

Kiekvienas iš jų skrieja 300 mylių aukštyje, 4,7 mylios per sekundę greičiu, per valandą įveikdamas iš viso 16 990 mylių. Šie du erdvėlaiviai, paleisti prieš 10 metų, skiriasi nuo visų kitų prieš tai ar po to paleistų aparatų, rašo smithsonianmag.com.

Kad galėtų kontroliuoti savo misiją, R. Bigelow turi visą antžeminių sekimo stočių tinklą. Jis yra pastatęs nepriekaištingą gamyklą, kurioje numatyta vietos trims gamybos linijoms, pasirengusioms konstruoti erdvėlaivį.

R. Bigelow, galintis pasigirti sidabrinių plaukų kupeta ir turintis septynių dešimtmečių gyvenimo Nevados dykumoje nugairintą veidą, tyliai puoselėja savo aistrą kosmosui. R. Bigelow gali išleisti šimtus milijonų dolerių ir turi patentuotas technologijas, kurias saugo taip, kad jo darbuotojai į veikiančias gamyklos dalis neįleidžia jokių lankytojų, kurie galėtų išsinešti kokias nors paslaptis.

R. Bigelow Žemės orbitoje taip pat turėjo pirmą tokio pobūdžio erdvėlaivį, kuris buvo pasirengęs prisitvirtinti prie Tarptautinės kosmoso stoties (TKS).

R. Bigelow rengiasi tam, kad jūs galėtumėte gyventi kosmose.

Jis netgi yra numatęs oficialias kainas. Norite užimti trečdalį R. Bigelow kosmoso stoties vienam mėnesiui? Tai kainuos 30 mln. dolerių – po milijoną už dieną. Jei pageidaujate gyventi ilgiau negu vieną mėnesį arba jei norite viso modulio, jis pasirengęs pasiūlyti geresnį sandorį. Iš tikrųjų R. Bigelow trūksta tik vieno dalyko. „Šiuo metu mes neturime klientų, - sako jis. – Ir tai kelia didelį nerimą“.

R. Bigelow yra visu žingsniu priekyje už kur kas garsesnius verslininkus, pavyzdžiui, Eloną Muską ir „SpaceX“, Jeffą Bezosą ir „Blue Origin“, už „Boeing“ ir netgi NASA. Jis yra pasirengęs kurti kosminių kelionių kryptis. Laboratorija? Observatorija? Gamykla? Tranzito centras? Poilsiavietė? Tai, ko jam trūksta, yra geras būdas nugabenti žmones į šias vietas. Taigi jis laukia. „Aš tikrai turiu kantrybės, - sako jis. – Galiu išlavinti gerą kantrybę, kai man to reikia“.

Daug kas kalba apie tai, kaip E. Muskas ar J. Bezosas netrukus sukels revoliuciją kosmoso srityje. Tačiau yra dvi tiesos: jie plėtoja tik transportavimo pusę ir jų technologijos iš esmės nepakeis būdo, kaip mes pasieksime kosmosą. Pasikeis tik tai, kam mokėsime už kelionę, kiek ji kainuos ir kas galės ją sau leisti. R. Bigelow yra kur kas geresnis variantas lažinantis dėl fundamentalesnės revoliucijos: jis gali pakeisti, kaip mes kosmose dirbsime ir gyvensime, kas galės įkurti avanpostą ir kokios veiklos galėsime imtis.

R. Bigelow yra neįtikėtinas personažas, galintis supurtyti pusės šimtmečio amžiaus kosminių kelionių pasaulį. Jis nėra inžinierius ar mokslininkas. Jis gimė Las Vegase 1944 metais, maždaug tuo laikmečiu, kai šiame mieste kūrėsi pirmieji lošimų namai. Nuo tada jis čia ir gyvena. Jam būdingas stiprus pasitikėjimas savimi, dvelkiantis pasienio gyventojo bruožais. Jis labiau primintų Nevados provincijos šerifą, negu aeronautikos išradėją.

Jaunystėje R. Bigelow pradėjo kurti nekilnojamojo turto imperiją, kuri didžiausią dėmesį skyrė trumpalaikei nuomai į vakarus keliaujantiems žmonių srautams. Vėliau jis įsteigė ilgam gyvenimui skirtą pigių motelių tinklą „Budget Suites of America“ ir dabar Nevadoje, Arizonoje bei Teksase jam priklauso tūkstančiai butų. Jo nekilnojamojo turto verslas vis dar gyvas, nors 2005, 2006 ir 2007 metais jis pardavė 4500 butų ir visai prieš pat krizę, itin skaudžiai smogusią Nevadai, jis nuo savo portfelio atsirėžė gerą gabalą pinigų.

R. Bigelow mėgsta leistis į savo verslo detales. Jis žino, kiek vidutiniškai žmonės gyvena vis dar jam priklausančiuose 7 158 butuose: „Metus ir tris mėnesius“. Šie pastatai priklauso jam. Tačiau klientai ateina ir išeina.

Maždaug apie 1999 metus R. Bigelow viename žurnale perskaitė straipsnį apie „TransHab“ – erdvėlaivį minkštais šonais, kurį Kongresas liovėsi finansavęs veikiausiai dėl biudžeto ir politinių priežasčių. R. Bigelow kaip tik dairėsi kelių į kosmoso verslą. Jis susirado NASA žmones, dirbusius su „TransHab“, ir pradėjo aiškintis, kaip galėtų gauti licenciją šiai technologijai. „Galvojau: „Dieve, tai neįtikėtina idėja“, - prisimena jis. – „Viskas, ką dabar turime, tėra metalinės dėžės, ne didesnės už raketas, kurios jas paleidžia. Jos atrodė tokios senamadiškos“.

Tuo momentu, kai išvydo šią technologiją, jis užuodė ir verslą, kuris galėjo pratęsti tai, kuo jis jau užsiėmė. Tai buvo palyginus nebrangus, bet pakankamai patvarus erdvėlaivis, galintis atverti naują perspektyvą: erdvę nuomai kosmose.

R. Bigelow įsitikinęs, kad erdvėlaivis minkštais šonais atliks svarbų vaidmenį plėtojant verslą kosmose. Per visą kosminių kelionių istoriją kosmose yra pabuvoję tik dešimt neprofesionalių astronautų – daugiausia turtingi verslininkai, ieškoję unikalių potyrių. Tačiau „Bigelow Aerospace“ moduliai gyvenimą ir darbą kosmose gali paversti tokiu prieinamu dalyku, kad šalys ir įmonės pradės siųsti į kosmosą paprastus darbuotojus vos po kelių savaičių pasirengimo. Bendrovė netgi planuoja rengti savo pačios profesionalius aptarnavimo astronautus.

Šiomis dienomis R. Bigelow 95 proc. savo laiko praleidžia savo įmonėje „Bigelow Aerospace“. Čia dirba 140 darbuotojų. „Man pasisekė, kad nekilnojamojo turto verslas padėjo uždirbti pinigus, kurių reikia aeronautikos bendrovei“, - sako jis.

Nors jis labai pragmatiškas, visa R. Bigelow istorija yra persmelkta ekscentriškumu. Daugelį metų jis finansavo susidūrimų su ateiviais ir kitų psichinių reiškinių tyrinėjimus. Šiandien jis dalija „Bigelow Aerospace“ padėkliukus su bendrovės logotipu, kuriame vietoje raidės „i“ styro raketa ir žvelgia klasikinis ateivio atvaizdas su plačiomis akimis, tobulai apvalia galva ir benosiu veidu. Šis logotipas su ateiviu taip pat šviečia ant „Bigelow Aerospace“ apsaugos automobilių ir kai kurių gamyklos pastatų. R. Bigelow šį ateivį vadina savo talismanu.

Tai nėra labai rimta ir nėra visiškas pokštas. R. Bigelow nuoširdžiai tiki nežemiškais lankytojais. Jis daug kartų pasakoja istoriją, kaip jo seneliai iš motinos pusės Nevados dykumoje regėjo greitai judančius, raudonai švytinčius objektus, kurie nubloškė juos nuo kelio. Nuo 1995 iki 2004 metų R. Bigelow finansavo Nacionalinį atradimų institutą („National Institute for Discovery Science“) ir samdė mokslininkus, kurie tyrinėjo nepaaiškinamus reiškinius, įskaitant ir NSO. „Ateivių tema yra fenomenaliai įdomi“, - teigė jis. Ar jis apie ateivius žino kai ką daugiau, negu mes? „Išleidau daugybę pinigų išsamiems tyrinėjimams. Praleidau daugybę laiko, atlikdamas išsamius tyrinėjimus. Tikiuosi, kad turiu informacijos, kurios nežino eilinis žmogus“, - sakė jis.

Ar federalinė vyriausybė žino tai, ką jis žino? „Absoliučiai“.

Kodėl jis plačiau nekalba apie ateivius? „Nes mano darbotvarkėje nenumatyta skelbti šią informaciją ir ją viešinti. Taip pat turiu informacijos, kurią žmonės man suteikė konfidencialiai, taigi turiu juos gerbti“, - atsakė jis.

Palyginus su jo pastangomis kurti kosmoso avanpostus, tokie interesai primena turtingo žmogaus įgeidžius suteikti erdvės savo smalsumui. R. Bigelow lengvai galėjo tapti milijardieriumi, kol neišleido 290 mln. dolerių kosminių modulių kūrimui. Pirmuosius du jis paleido į kosmosą, sumokėdamas rusams už tai, kad jie tarpžemyninėmis balistinėmis raketomis nuneštų juos į orbitą ir pastatytų gamyklą, galinčią patenkinti tokių modulių paklausą.

„Jis nekalbėdavo pernelyg daug apie ateivius“, - sakė inžinierius Williamas Schneideris, kuris 1962 metais pradėjo dirbti NASA ir kuris vadovavo besiplečiančių kosminių modulių plėtrai šioje agentūroje. 2000 metais išėjęs į pensiją ir pradėjęs dėstyti Teksaso A&M universitete, W. Schneideris padėjo R. Bigelow sukurti pirmuosius skrydžių modulius, tarp jų ir tuos, kurie tebeskrieja orbitoje. W. Schneideriui padarė įspūdį R. Bigelow koncentracija. „Jis tvirtai pasiryžo atlikti inžinerijos darbus – jis kalbėjo visiškai rimtai“, - teigė jis.

W. Schneideris jau seniai nedirba su R. Bigelow, bet yra įsitikinęs, kad išsiplečiantys kosminiai moduliai taps svarbiu kosminio gyvenimo elementu. „Tai būsima ateitis, ir R. Bigelow yra pakankamai drąsus imtis šio reikalo, skirti tam pinigų ir tai įgyvendinti“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(45)
(11)
(34)

Komentarai (2)