Užfiksuotas retas kosminis reiškinys – kaip baltoji nykštukė tampa nova ()
Kai žvaigždė sprogsta, astronomai paprastai skuba teleskopus nukreipti sprogimo kryptimi, tikėdamiesi bent akies krašteliu pamatyti sprogimo pėdsakus. Tai yra puikus būdas sužinoti apie novos ar supernovos pasekmes, tačiau apie žvaigždės mirtį sužinoma kur kas mažiau.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujame tyrime, publikuotame „Nature“, skelbiama, kad kai baltoji nykštukė dvinarėje sistemoje V1213 Cen sprogo 2009-aisiais, ji astronomams suteikė pirmą galimybę matyti klasikinę novą nuo pradžios iki pabaigos, rašo engadget.com.
Klasikinė nova įvyksta dvinarėje sistemoje, kur gravitacija aplink tankią baltąją nykštukę savinasi vandenilį iš greta jos esančios žvaigždės kompanionės iki tol, kol ji galiausiai sprogsta. Tyrinėdami V1213 Cen astronomai stebėjo sistemą šešerius metus ir aiškinosi, kaip ji žybsi mažais vandenilio pliūpsniais.
Tyrimo vadovas Przemekas Mrozas sako, kad blyksniai parodo, jog vandenilis nuo kompanionės žvaigždės buvo atplėštas lėtai ir padrikai, o tai privedė prie 2009-ųjų sprogimo.
Skirtingai nei galingesnių supernovų sprogimo atveju, abi žvaigždės išlieka klasikinėmis novomis, tačiau dėl sprogimo spinduliuotės žvaigždė kompanionė tapo kur kas ryškesnė ir šiek tiek didesnė.
Baltoji nykštukė dvinarėje sistemoje taip pat ėmė traukti vandenilį iš jos kompanionės vis didėjančiu greičiu, todėl astronomai mano, kad ji sprogs dar kartą. Tačiau nesivarginkite laukti – tyrėjai teigia, kad sprogimas įvyks ne anksčiau nei po milijono metų.