Mokslininko komentaras: kada lašiniai geriau už alyvuogių aliejų?  (3)

Mokslininkai nustatė, kad alyvuogių aliejus, tradiciškai laikomas naudingu sveikatai produktu, savo charakteristikomis nusileidžia kiaulių lašiniams. Tinklapyje www.panno4ka.net rašoma, jog lašiniai (ir sviestas) labiau tinkami karšto maisto gamyboje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Lašinių ir alyvuogių aliejaus naudą tyrė Jungtinės Karalystės De Montforto universiteto mokslininkai. Jie pareiškė, kad nors alyvuogių aliejaus nauda yra neabejotina, tačiau gaminti maistą kaitinant alyvuogių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejų yra kenksminga sveikatai.

„Geriau maisto gaminimui naudokite kiaulienos lašinius arba sviestą“, – reziumavo naujo darbo autoriai.

Šio darbo rezultatus patvirtina 20 metų trukmės cheminių medžiagų, išsiskiriančių kaitinant įvairius riebalus, tyrimas. Specialistai vieningai sutaria, kad gaminant maistą įvairiuose riebaluose, jiems įkaitus ima išsiskirti aldehidai – medžiagos, kurios siejamos su didesne rizika išsivystyti vėžiui, širdies ligoms bei su smegenų funkcijos nykimu.

Žuvyje, iškeptoje kukurūzų aliejuje, yra 200 kartų daugiau toksinių aldehidų nei leidžia saugumo standartai“, – pateikė pavyzdį tyrimo autoriai.

Mokslininkai pabrėžia, kad gauti duomenys nerodo, jog augaliniai aliejai yra kenksmingi. Augaliniai aliejai naudingi, nes jų sudėtyje yra polinesočiųjų riebiųjų rūgščių – tai labai svarbus visavertės mitybos komponentas. Problema ta, kad įkaitinus aliejų šie komponentai išskiria daugiau toksinių medžiagų negu mononesotieji riebieji junginiai, kurių yra tokiuose produktuose kaip kiaulienos lašiniai, sviestas ar kokosų aliejus.

Didžiausią grėsmę kelia tai, kad augalinių aliejų junginiai, atsirandantys kaitinimo metu, turi savybę kauptis organizme, taip didindami savo kenksmingą sveikatai potencialą. Dėl to specialistai rekomenduoja patiekalams, kuriuos teks ilgai troškinti ant ugnies, rinktis kietuosius riebalus.

Jurijus Šulga, akademiko Boriso Bolotovo (Ukraina) mokinys, 20 metų gydo pacientus, sergančius navikinėmis ligomis. Jis yra Bogomolco premijos laureatas – tai aukščiausias mediko darbo įvertinimas Ukrainoje.

Onkologiją jis vadina siaura savo veiklos kryptimi, platesnė jo veikla – tai B.Bolotovo idėjų populiarinimas teisingam gyvenimui. Būdamas onkologu ir turėdamas ilgalaikę darbo patirtį, teigia, kad onkologinių ligų pradžia – neteisinga mityba, o visos kitos – tik antrinės priežastys.

„Žmogus negali normaliai egzistuoti be riebalų. Mūsų organizmo limfinėje sistemoje yra 83 proc. gyvūninės kilmės riebalų. Jei ši homeostazė nebus išsaugota, iškyla rizika, kad šitie riebalai bus pakeisti augaliniais ar nekokybiškais gyvūniniais. Tuomet limfinė sistema gali palūžti.

Paprastai limfinė sistema praranda riebalus dėl druskos stokos. Tad, jei nevartojama kokybiškų gyvūninės kilmės riebalų, nukentės gleivinė, bus neteisinga likvoro sudėtis.

Juk net ir labai geras automobilis nevažiuos, jeigu neįpilsite alyvos. Taip pat sudarytas ir žmogaus organizmas. Todėl ši statybinė medžiaga yra būtina, antraip prasidės įvairūs negalavimai.

Pastaraisiais metais dėl riebalų vartojimo vyksta daug diskusijų, kokius riebalus vartoti, o kokių reikia atsisakyti. Visuomenei rekomenduojami polinesotieji riebalai, tikima, kad visas problemas padės išspręsti alyvuogių aliejus ir pan. Jeigu žmogus nevalgys lašinių, žuvies, natūralaus, be priedų sviesto, tai niekada nesusiformuos normali riebalinė homeostazė.

Gydytojai gąsdina, kad riebalai gali sukelti insultus, infarktus, ir tai baigsis tragiškai. Iš tiesų, jei virškinamojo trakto veikla šlubuoja, jei organizmo vožtuvai veikia neteisingai, jei produktų vartojimo seka neteisinga, gali prasidėti įvairios ligos“, – sako specialistas.

B. Bolotovo sistemos principai:

Augalinių ir gyvūninės kilmės riebalų nereikėtų maišyti – tai mirtinai pavojinga. Jeigu kepate žuvį ar mėsą augaliniame aliejuje – tai katastrofa! Mėsą kepkite tik ant lašinių arba troškinkite ant ugnies.

Jei vartojate mėsą, mes siūlome stimuliuoti virškinimo sistemą pagalbinėmis medžiagomis – actu, prieskoniais, kartumynais.

Jei verdant sriubą įdedate mėsos, įdėkite ir raugintų daržovių, tai padės virškinimui ir geresniam mėsos perdirbimui.

Organizme riebalų apykaitos procesas yra labai svarbus. Į organizmą patenka daug riebalų, kurie gali sukurti įvairių problemų. Tačiau yra riebalai, nuo kurių organizme niekada nebus problemų – tai kiaulienos lašiniai ir riebalai, esantys žuvyje.

Lašinių vartojimas su česnaku – labai naudingas organizmui dalykas. Juos vartojant organizme formuojasi aukšto tankio lipoproteinai, o iš to jūs gausite visas organizmo gleives bei normalią limfą. Limfa sudaryta iš 83 proc. gyvūninės kilmės riebalo ir tik iš 17 proc. augalinio riebalo.

Augalinius riebalus mes gausime iš riešutų, alyvuogių, o idealiausiu gyvūninės kilmės riebalu limfai yra lašiniai. Lašiniuose nėra cholesterolio, kuriuo mus taip gąsdina. Lašiniai duoda riebiųjų rūgščių, kuriomis „minta“ širdis ir raumenys.

Kalbėdami apie lašinius, mes turime omenyje gryną lašinį, negali būti jokio raumens sluoksnio ar odos.

Gydytojas Dmitrijus Naumovas, remdamasis B.Bolotovo idėjomis, sukūrė kasdienį lašinių vartojimo receptą. Reikia paimti nesūdytus ir nerūkytus lašinius, be jokio raumenuko sluoksnio. Lašiniai sumalami su česnaku, laikantis proporcijos 10:1. Į sumaltą masę įdedame druskos, kitų prieskonių. Tokius lašinius plonu sluoksniu tepame ant juodos, raugintos duonos ir valgome kad ir tris kartus per dieną. Dar ant duonos reikėtų užtepti ploną sluoksnį garstyčių. Toks užkandis suteikia labai daug energijos.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Daiva Ausėnaitė
(55)
(5)
(50)

Komentarai (3)