Tai, ką žmonės sugalvoja tik siaubo filmuose, gamtoje vyksta iš tikrųjų: kaip bitės verčiamos į zombes ir kas toliau vyksta su jomis ()
Kalifornijoje įsikūrusi tyrėjų grupė aptiko, kad visa Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bičių populiacija gali pavirsti „zombių bičių“ populiacija, rašo businessinsider.com.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tyrimas, atliktas Johno Haferniko ir jo komandos, parodo, kad parazitinės muselės medų nešančias bites naudoja it prieglobstį savo lervoms. Tai gali prisidėti prie kolonijos žlugimo JAV. Užsikrėtusios „bitės zombės“ pradeda elgtis nepastoviai, palieka savo lizdą ir miršta, rašo businessinsider.com.
Muselės, kurios yra kiek mažesnės už vaisines museles, nusileidžia ant bičių kūno ir prideda kiaušinių prie bičių pilvo ertmių. Tada, tikriausiai galvodamos „puikiai padirbėta“, nuskrenda. Tuo metu bičių kančios tik prasideda. Kiaušiniai bręsta, sukeldami bitėms tokius jausmus, dėl kurių jos net ir esant labai nepalankioms sąlygoms keliauja ieškoti dirbtinės šviesos, neradę jos, nukrenta ant žemės ar apsiblausiusios klajoja toliau, it turėtų neurologinių sutrikimų.
Mokslininkai tvirtina, kad visai įmanoma, jog augantis parazitas priverčia bites ieškoti šviesos šaltinio tam, kad jis galėtų patogiau įveikti vieną savo gyvenimo ciklų. Gali būti, kad parazito egzistavimas priverčia bites elgtis altruistiškai viso avilio atžvilgiu ir palikti jį tam, kad kitos bitės nebūtų apkrėstos.
Kad ir kokia būtų priežastis, bitės tada miršta, o vėliau, gal praėjus savaitei, iš jų pradeda rangytis lervos, kurios ilgainiui virsta muselėmis, vėl dirbančiomis piktą darbą. Panašu, kad viena bitė gali „išnešioti“ iki 24 lervų.
Šie tyrimai prasidėjo prieš keletą metų, kai J. Hafernikas savo namo sienoje aptiko čirpiantį avilį bičių. Gamtą mylintis San Francisko valstybinio universiteto biologas nesiėmė naikinimo, o ištyrė keletą jų.
Jo atradimai buvo neįtikėtini. Kiekvieną rytą puikiai apšviesti spąstai būdavo pagavę apie 80 bičių. Tai mokslininkui pasirodė netikėta, nes bitės naktimis keliauja itin retai. Norėdamos sėkmingai naviguoti erdvėje, jos turi būti saulėje. Be saulės bitės „aklos“. Dar keisčiau yra tai, kad spąstai būdavo kupini bičių netgi sausio rytais, kai oras būdavo gana šaltas. Kaip žinoma, bitės šalčio nemėgsta, jis jas nužudo.
Mokslininkai stebėjo bites tokiomis sąlygomis, kurios joms nebūdingos.
Kol avilys numirė, mokslininkas jau buvo patvirtinęs, kad parazitinės muselės Apocephalus borealis įterpia į bičių kūną savo kiaušinėlius ir jį naudoja kaip prieglobstį. Kai taip nutinka, bitės nustoja gyventi normalų gyvenimą ir tarsi „išprotėja", lėtai keliauja pražūties link.
Anksčiau buvo žinoma, kad šios muselės parazituodavo ant kamanių, tačiau nebuvo aptiktas poveikis bitėms.
Gali būti, kad šio parazito ir bitės santykis nebuvo pastebėtas anksčiau, gali būti, kad tai – naujas reiškinys. Panašu, kad mokslininkas labiau tiki antruoju scenarijumi: „Jei tai vyksta daug ilgesnį laiką, tikriausiai jau būčiau apie tai išgirdęs iš bitininkų ir kitų.“
Tačiau vienas Kalifornijos pakrantės ūkininkas Robertas MacKimmie'is yra pastebėjęs, kad „bičių zombių“ reiškinys paskutiniais metais tik padidėjo ir plečiasi. „Kasdien iš avilių išnyksta apie 200 ar net daugiau bičių, kurias paprastai randu skraidančias aplink avilį ratu, kiek apsvaigusias, arba visai nunuodytas.“