Žmogaus smegenys dažnai suvokiamos kaip kosminio sudėtingumo superkompiuteris. Kaip ir į kompiuterius, į žmonių smegenis dėl įvairių priežasčių galima įsilaužti ir juos užvaldyti.

Narkotikų vartojimas yra vienas iš tokių būdų. Laimei, egzistuoja ir mokslinių būdų, kaip pakeisti sąmonę, rašo „IFLScience“.

Smegenų bangos

„Realybe“ vadinama patirtis iš tiesų yra išdaiga, kurią mums krečia mūsų smegenys. Tai yra atidžiai filtruojama jutiminė informacija, kurią mums pateikia pasaulis, norėdama sugeneruoti įgyvendinamą dalykų perspektyvą.

Todėl, destabilizuojant šiuos filtrus, galima modifikuoti mūsų sąmonės parametrus. Ir vienas būdų tai padaryti yra pakeisti jų elektrinius signalus, arba smegenų bangas. Priklausomai nuo to, ką nori jausti, turi atidžiai pasirinkti vieną iš skirtingų smegenų bangų, siejamų su konkrečiu efektu. Pavyzdžiui, Teta bangų dažnis svyruoja nuo 4 iki 8 hercų, jos siejamos su intuicija. Deja, per didelė jų amplitudė priveda prie didelio svajingumo.

Neuroterapija

Apibūdindami šią metodiką kaip „meditaciją su veidrodžiu“ mokslininkai sako, kad neuroterapija suteikia žmonėms galimybę išmokti kontroliuoti savo smegenų bangas. Šiuo būdu ji padeda traumą patyrusiems pacientams reguliuoti alfa ir beta bangas, kurios, tapusios itin intensyviomis, paprastai sukelia nerimą ir depresiją.

Elektroencefalografijos terapijos metu pacientui uždedama kepurėlė, padedanti matuoti smegenų bangas, o ekrane jis stebi fraktalinę animaciją. Kaip ir meditacijos metu, žmonės raginami apie nieką negalvoti ir taip blokuoti bangas 1-20 hercų diapazone. Tačiau skirtingai nuo meditacijos, pacientai mato, kaip jiems sekasi, todėl lengviau pasiekti norimą tikslą. Kai jų smegenų bangos sumažėja, spalvotas vaizdas ekrane tampa matomas. O jeigu jie vėl ima apie kažką galvoti, atsiranda tarsi baltas rūkas.

Neuroterapijos dalyviai dažnai patiria vadinamąjį malonų prisiminimo jausmą, kuris primena tai, ką patiria psichodelinių medžiagų vartotojai: dar kurį laiką po seanso smegenų bangos veiksmingiau reguliuojamos, todėl žmogus emocine prasme jaučiasi geriau. Dėl to pacientai sako, kad po seansų jaučiasi kūrybingesni, yra geresnės nuotaikos, jautriau reaguoja į spalvas ir muziką (visą dieną po neuroterapijos seanso).

Holotropinis kvėpavimas

Neturintiems galimybių naudotis įmantriais prietaisais, siūlomi ir paprastesni sąmonės veikimo metodai. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai daugelis psichodelinių medžiagų buvo uždraustos, čekų psichiatras Stanislavas Grofas pradėjo ieškoti būdo teisėtais būdais keisti savo pacientų sąmonę. Savo sukurtą metodą jis pavadino holotropiniu kvėpavimu.

Tai kvėpavimo technika, kurios metu intensyviai kvėpuojant patiriama pakitusios sąmonės būsena. Toks kvėpavimas pastaruosius keturis dešimtmečius yra pamatinė S. Grofo psichoterapijos dalis.

Manoma, kad, kvėpuojant pagal šią metodiką, kraujyje padidėja anglies dvideginio kiekis, tad kraujas tampa šarmingesnis, o kraujagyslės susitraukia. Dėl to pakinta kraujo pritekėjimas iki prefrontalinės žievės – smegenų dalies, atsakingos už subjektyvias sąmoningas patirtis. Tokiu būdu sukuriamas į narkotikų panašus poveikis.

Kontekstinė inžinerija

Pažinimo technologijų tyrimų centro (LTRC) Londone direktorius Carlas Smithas sakė, kad „mes naudojame technologijas, norėdami sukurti visiškai naują pakeistų sąmonės būsenų diapazoną“. Daugeliu atveju tokia nauja technologija norima pasiekti tai, ką jis vadina „kontekstine inžinerija“, kai svarbus ne mūsų jutiminės visatos turinys, o tai kaip jis pristatomas, ir tai priverčia mūsų smegenis keisti realybės suvokimą.

Virtualios realybės prietaisai drastiškai pakeičia mūsų suvokimo lauką, nes suteikia mums 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja mūsų periferinį vaizdą. O tyrimai rodo, kad periferinis vaizdas skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja mūsų gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti. Tuo pačiu aktyvuojama ir parasimpatinė nervų sistema, kuri skatina kūną pailsėti ir atsigauti, sulėtindama širdies ritmą ir nuramindama protą.

Dar viena sparčiai populiarėjanti metodika yra susijusi su vadinamaisiais dviausiais dūžiais, kai vieno konkretaus dažnio dūžiai grojami vienoje ausyje, o kito – kitoje. Tuomet smegenys generuoja trečią toną, kuris yra lygus skirtingų dūžių skirtumui.

Pavyzdžiui, jeigu kairėje ausyje girdimas 420 hercų garsas, o dešinėje – 430-ies hercų, smegenys sugeneruoja dešimties hercų toną. Sutelkus dėmesį į šį dviausį garsą neįmanoma sinchronizuoti smegenų bangų su šiuo dažniu, dėl ko pakeičiama sąmonės būsena.
 

Komentarai (1)