10 įdomiausių savaitės mokslo naujienų (2018–07–16) ()
1: Antarktidos neutrinas;
2: Metalinis azotas;
3: „Odisėjos“ ištakos;
4: Kosminiai burbuliukai;
5: Super radioteleskopas;
6: Juodasis sarkofagas;
7: Paskutinė Ötzio vakarienė;
8: Seniausia spalva;
9: Didysis krokodilas;
10:Pirmasis milžiniškas dinozauras;
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Liepos 12 dieną mokslininkai paskelbė aptikę didelės energijos, neįtikėtinai mažą „vaiduoklišką“ dalelę, neutriną, skriejusią per Antarktidos ledą ir nustatę jos kilmės vietą, konkretų blazarą. Tai atveria naujas kosmoso tyrinėjimo galimybes.
Nauji tyrimai rodo, kad azotas, vienas iš plačiausiai paplitusių elementų Visatoje ir sudarantis didžiąją dalį atmosferos, veikiamas itin aukštos temperatūros ir slėgio, randamų Žemės ir kitų planetų gelmėse, tampa metališku skysčiu.
Žemės atmosferoje azotas dažniausiai sudaro diatomines (N2) molekules.
Carnegie instituto Vašingtone ir Kinijos mokslų akademijos kietųjų kūnų fizikos instituto mokslininkų skaičiavimai rodo, kad ekstremaliose temperatūrose ir slėgyje azoto elektrai nelaidžios diatominės molekulės turėtų virsti elektrai laidžius metaliniu polimeru.
Azoto molekulių disocijaciją ir būsenų kitimą rodė ir ankstesni tyrimai, tačiau buvo būtina ištirti platesnį sąlygų spektrą – tai buvo atliekama, naudojant deimantinį priekalą ir didelės energijos lazerį. Buvo pasiektas slėgis, daugiau nei milijoną kartų didesnis už atmosferos ir >3 000 °C temperatūra.
Stebėjimai patvirtino, kad tokiomis sąlygomis azotas yra skystas metalas.
Šios pastangos gali padėti sukurti azoto polimerus, o taip pat superlaidžias, metalines vandenilio būsenas, kurios sukeltų energetikos sektoriaus perversmą.
Ekspertai mano, kad aptiko seniausią Europoje „Odisėjos“ fragmentą – graikų epo, parašyto Homero, ir kuris laikomas vienu svarbiausių kada nors parašytų literatūros kūrinių.
www.sciencealert.comtechnologijos.lt
Vandens komponentai – vandenilis ir deguonis – labai reikalingi kosminiams skrydžiams ištekliai. Naujame, publikuotame Nature Communications tyrime rodoma, kad vandenilį (kurui) ir deguonį kvėpavimui galima išgauti iš vandens, naudojant puslaidininkių medžiagas ir Saulės (ar kokios kitos žvaigždės) šviesą nulinėje gravitacijoje – taip tvarios kosminės kelionės tampa realia galimybe.
Vandenį skaidyti galima elektra, vykdyti elektrolizę, kaip įprasta Žemėje, arba naudojant „foto katalizę“, kuri veikia, kai fotonus sugeria puslaidininkis. Fotono energiją sugeria elektronas, kuris išlaisvinamas ir palieka skylę.
Laisvas elektronas gali reaguoti su protonais, sudarydamas vandenilį, o skylė gali sugerti elektronus iš vandens, taip sudarydama protonus ir deguonį.
Šis procesas gali vykti ir į kitą pusę – vandenilis ir deguonis gali rekombinuotis ir tiekti energiją, o pašalinis produktas – tik vanduo.
Įranga daug lengvesnė, nei elektrolizės atveju ir turėtų veikti geriau, nes šviesos neužstoja atmosfera.
Tyrėjams pavyko pademonstruoti veikimą mikrogravitacijoje, paleidus įrangą kristi iš 120 metrų aukščio.
Dabar reikia išspręsti burbuliukų problemą. Pirma mintis – panaudoti centrifugą.
Pietų Afrika penktadienį pristatė super radioteleskopą, pirmą didžiausio pasaulyje teleskopo fazę. 64 antenų MeerKAT teleskopas nuošaliame ir sausame Karoo regione Pietų Afrikoje bus integruotas į tarptautinį Kvadartinio kilometro masyvą (Square Kilometre Array – SKA).
Veikdamas visu pajėgumu, SKA telescopas bus 50 kartų galingesnis už bet kurį kitą teleskopą.
SKA statybą tikimasi užbaigti iki 2030, jį sudarys 3 000 antenų nuošaliose Afrikos ir Australijos vietose ir suteiks astronomams galimybę neregėtai detaliai pažvelgti į kosmosą.
Egiptas vis dar pilnas paslapčių – viena iš tokių yra paslaptingas juodas sarkofagas, liepos pradžioje atkastas Aleksandrijos mieste, šiaurinėje Egipto dalyje.