Mirtiną pavojų kelianti parazitinė kirmėlė keliauja į Europą: užsikrėtusių milijonai, tūkstančiams tai baigiasi mirtimi  (1)

Šiais parazitais besivystančiose šalyse yra užsikrėtę milijonai žmonių. O klimato kaita reiškia, kad jie tampa pasauline grėsme. Gal naujas mokslinis tyrimas suteiks vilties?


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Maždaug 25-30 proc. žmonių šiuo metu užsikrėtę mažiausiai vienos rūšies parazitinėmis kirmėlėmis. Ir jos gali sukelti pačių įvairiausių ligų. Kirmėlinės infekcijos gali privesti prie tokių būklių kaip akių randėjimas ir aklumas, galūnių tinimas ar nejudrumas, virškinimo sistemos blokavimas, anemija ir nuovargis. Tokie parazitai taip pat didina individualią riziką išsivystyti vėžiui ar užsikrėsti ŽIV, rašo independent.co.uk.

Dar visai neseniai žmonių ligos, kurias sukeldavo parazitinės kirmėlės, apsiribojo vargingomis bendruomenėmis Afrikoje, Azijoje ir Pietų Amerikoje. Žmonėms ėmus keliauti po visą pasaulį, o taip pat dėl klimato kaitos, tokios parazitinės kirmėlės lėtai, bet užtikrintai keliauja link Europos ir Šiaurės Amerikos.

Tokio proceso ilgalaikes pasekmes sunku prognozuoti, tačiau žala, kurią gali padaryti tokie parazitai, verčia kurti kontrolės strategijas siekiant apsaugoti pasaulio gyventojų sveikatą XXI amžiuje.

Mokslininkai iš Velso miesto Aberistvito universiteto, vadovaujami parazitologijos profesoriaus Karlo Hoffmanno, šiuo metu naudoja moderniausias technologijas, bandydami užkirsti kelią vienai rimčiausių parazitinių ligų – šistosomatozei. Šią ligą sukelia kraujasiurbės kirmėlės. Kiekvienais metais ja užsikrečia keli šimtai milijonų žmonių. Tūkstančiai ir šimtai tūkstančių žmonių nuo jos miršta. Jos poveikis yra toks didelis, kad kai kas teigia, kad šistosomatozė pagal savo poveikį nusileidžia tik maliarijai.

Šiuo metu maždaug 85 proc. šistosomatozės atvejų fiksuojama Užsachario Afrikoje, tačiau neseniai protrūkis buvo užfiksuotas Korsikos saloje. Liga plinta per parazitais užkrėstą vandenį. Parazitus į vandenį išleidžia užsikrėtę tarpiniai šeimininkai - gėlavandenės sraigės. Galutiniai parazito šeimininkai – įvairūs žinduoliai ir žmonės. Šios parazitinės kirmėlės labai greitai prasiskverbia per odą ir kraujagyslėse aplink žarnyną ar šlapimo pūslę išsivysto į moteriškos ar vyriškos lyties šistosomas.

Kiekviena moteriškos lyties kirmėlė per dieną išleidžia šimtus tūkstančių kiaušinėlių. O žmogaus organuose įstrigę šie kiaušinėliai sukelia chroniškas komplikacijas, įskaitant uždegimą, randėjimą, skysčių kaupimąsi, mažakraujystę ir galiausiai mirtį. Tam tikra dalis kiaušinėlių, kurie patenka į žarnyną ar šlapimo pūslę, patenka į aplinką žmogui tuštinantis ar šlapinantis. Jeigu tokie kiaušinėliai patenka į gėlą vandenį, jie gali prasikalti ir išleisti sraiges užkrečiančias tam tikros vystymosi stadijos šistosomas, kurios galiausiai užbaigia savo vystymosi ciklą.

Naujų vaistų nėra

Išteklių užtikrinti tinkamą vandens ir nuotekų sistemų priežiūrą trūkumas prisideda prie šistosomozės plitimo endeminėse zonose. Be to, kol kas nėra sukurta vakcinos prieš šią ligą. Ji gydoma vaistu prazikvanteliu.

Prazikvantelis buvo sukurtas dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje ir efektyviai veikia. Jį saugu vartoti, jis yra gana pigus, jį gana paprasta nuryti ir virškinti. Visos šios vaisto savybės prisidėjo prie to, kad per pastarųjų 20–30 metų nesiimta kurti naujų vaistų. Toks užmigimas ant laurų kelia didelę grėsmę. Juk šistosomos gali tapti atsparios šiam vaistui.

Naujas gydymo būdas

Pastaruosius du dešimtmečius minėti mokslininkai analizuoja šistosomų biologiją ir mėgina nustatyti parazitinius procesus ir taikinius, kurie galėtų padėti sukurti naujų vaistų ar gydymo būdų. Vienas toks procesas, itin sudominęs mokslininkus, yra DNR metiliacija. Šio proceso metu baltymai prijungia molekulinius junginius, vadinamus metilo grupėmis, prie DNR molekulių ir daro įtaką genų veikimui nekeičiant pagrindinės DNR sekos (epigenetika).

Ankstesni mokslininkų darbai atskleidė, kad DNR metiliacija gali turėti įtakos šistosomų gyvenimo ciklo progresijai ir kiaušinėlių gamybai, o tai leidžia teigti, kad naujai sukurtais vaistais galima bus paveikti šiuos procesus.

Savo naujausio tyrimo metu mokslininkai atliko seriją eksperimentų, kurie suteikė dar daugiau informacijos apie baltymų vaidmenį atpažįstant ir perduodant tuos DNR metiliacijos žymenis Schistosoma mansoni rūšies šistosomoms. Šių eksperimentų metu buvo panaudota RNR interferencija vadinama technika, siekiant sumažinti genų kodavimo pasireiškimą dviejuose baltymuose, kurie, kaip jau žinoma, yra susiję su DNR metiliacijos procesais. Šie baltymai yra SmMBD2/3 ir SmCBX.

Mokslininkų eksperimentai parodė, kad šie du baltymai sąveikauja tarpusavyje parazitinėse ląstelėse, o jų pasireiškimo sutrikdymas sumažina besidauginančių suaugusių kamieninių ląstelių skaičių. Šios ląstelės sudaro svarbų parazitų regeneracinių ląstelių banką. Jų veiklos sutrikdymas taip pat sumažina skaičių patogeninių kiaušinėlių, kuriuos išleidžia kirmėlės.

Taigi, šie rezultatai rodo, kad du minėti baltymai vaidina svarbų vaidmenį Schistosoma mansoni rūšies biologijoje, ypač atsižvelgiant į tai, kad kiaušinėlių gamyba yra svarbus žingsnis platinant ligą ir užkrečiant žmones.

Tai yra tik vienas žingsnis kelyje link naujo gydymo būdo sukūrimo kovojant su šiais parazitais. Vaistų gamybos stadija dar nepasiekta, tačiau mokslininkai tikisi sužinoti daugiau apie minėtus du baltymus ir galiausiai rasti būdą išgelbėti milijonus gyvybių visame pasaulyje.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(23)
(5)
(18)

Komentarai (1)