Mokslininkai Lochneso ežere aptiko kai ką įdomaus: „mes išanalizavome keturias pagrindines Lochneso pabaisos teorijas – trys iš jų yra neįmanomos, tačiau viena – tikėtina“ (1)
Viena populiariausių pasaulio legendų yra apie pabaisą, gyvenančią Škotijos Lochneso ežere. Mokslininkai neseniai vėl pradėjo analizuoti šio ežero vandenį – ir, kaip teigia patys, atrado kai ką įspūdingo.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žodis „įspūdinga“ tikrai sukelia daugybę minčių – nejaugi mokslininkams pavyko rasti Lochneso monstro pėdsakus? Žinoma, tokį komandos pasisakymą reikia vertinti skeptiškai – daugiausia dėl to, kad kol kas nėra jokios detalesnės informacijos apie „įspūdingąjį mokslininkų atradimą“, o papildomų naujienų sulauksime tik kitą mėnesį.
„Mes išanalizavome keturias pagrindines Lochneso pabaisos teorijas – trys iš jų yra neįmanomos, tačiau viena – tikėtina“, – teigė pagrindinis tyrimo autorius, genomų ir reprodukcijos specialistas, Otago universiteto (Naujoji Zelandija) profesorius Neilas Gemmellis.
N.Gemmelis vadovauja tyrimui, kurio tikslas – ištirti Loch Neso ežero vandenį ir atsekti ten gyvenančių organizmų DNR – tarp jų ir Lochneso pabaisos.
Ežeras – kupinas gyvybės
Lochneso pabaisa ir kiti panašūs legendiniai kriptozoologiniai padarai tikrai sulaukia daug dėmesio, tačiau šio tyrimo pagrindinis tikslas yra ne rasti šią pabaisą, bet gauti visų Loch Neso ežero organizmų DNR.
Kad pasiektų savo tikslą, komanda naudoja pakankamai naują technologiją, vadinamą eDNR. Ši technologija leidžia atsekti gyvūnus jų nežalojant, negaudant ar kaip nors kitaip netrikdant. Dar praėjusiais metais naudojantis šią technologija mokslininkams pavyko identifikuoti šešias naujas ryklių rūšis, apie kurias anksčiau niekas nežinojo.
Iki šiol mokslininkų komandai Loch Neso ežere pavyko identifikuoti 15 žuvų rūšių ir 3000 skirtingų bakterijų. Iš pradžių buvo tikimasi, kad rezultatai pasirodys sausį, tačiau kadangi ežere gyvenančių organizmų spektras yra labai platus – prireikė daugiau laiko.
„Pasiekėme tai, ką užsibrėžėme. Dokumentavome Lochneso ežero gyvybę kuo detaliau“, – sakė N.Gimmelis.
Pats mokslininkas sakė į pabaisą žiūrintis skeptiškai, tačiau teigė, kad tyrinėdamas ežero vandenį atsižvelgs ir į tai.
Įrodymai, kad pabaisa egzistuoja
Iki šiol įrodymai, kad Lochnesso pabaisa egzistuoja, susideda tik iš labai keistų įrašų, išsiliejusių nuotraukų, abejotinų pasakojimų ir pasakų, kurios siekia net V amžių.
Viena pagrindinių teorijų, kurią mini N.Gimmelis, teigia, kad Lochneso pabaisa iš tiesų yra didelis eršketas arba šamas. Tai tikriausiai nuvils visus, kurie tikisi mistikos ir neįtikėtinų dalykų, ar ne?
Populiariausia versija teigiam, kad Nesį yra pleziozauras, kuriam pavyko išgyventi Kreidos-terciaro periode vykusį masinį išnykimą, o dabar pasislėpęs ežere jis jau gyvena 65 mln. metų. Skamba nelabai tikėtinai, ar ne?
Neseni tyrimai parodė, kad staigų susidomėjimą Lochneso pabaisa galėjo paskatinti praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje atrastos dinozaurų fosilijos, datuojamos Juros ir Kreidos periodais.
Bet kad tiksliai sužinotume, koks gi tas tas įspūdingas mokslininkų atradimas – reikės sulaukti kito mėnesio.
Parengta pagal „IFL Science“
