Kaip paprastos dulkės pražudė galingą Mesopotamijos Akado imperiją (1)
Nieko nėra amžino, Iš dulkės į dulkę, ar kaip ten sakoma… Bet proceso spartinti tikrai neverta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Be ledinų Antarktidos kernų ir senų medžių metinių rievių, mokslininkai žinių apie praeitį gali semtis iš daugybės kitų neįprastų informacijos apie senovę šaltinių. Pavyzdžiui, iš suakmenėjusių Persijos įlankos koralų – poritų. Jie įdomūs tuo, kad savo struktūroje sukaupė ir išsaugojo informaciją apie tokius reiškinius, kaip dulkių audros. Ir jie nurodo tikėtiną legendinės Akado imperijos žlugimo priežastį.
Akado imperija gyvavo Mesopotamijoje nuo XXIV iki XXII amžiaus prieš mūsų erą. Tai buvo galingas valstybinis darinys, vienijęs kelis stambius miestus, kurie porą amžių iš eilės dominavo regione. Oficialia Akado imperijos žlugimo priežastimi laikomas akadiečių susilpnėjimu pasinaudojusių kitų tautų įsiveržimas. Tačiau kas juos susilpnino?
Buvo atlikta 4100 metų amžiaus poritų bandinių geocheminė analizė, o paskui, remiantis tokiais rodikliais, kaio stroncio ir kalcio santykis ir stabilių deguonies izotopų santykis (δ18O) — atlikta regiono temperatūros ir hidrologinių pokyčių rekonstrukcija prieš imperijos įsikūrimą, jos klestėjimo metu ir jai žlugus. Gauti duomenys buvo lyginami su dabartiniais koralų pavyzdžiais ir meteorologine informacija. Tyrimas parodė, kad prieš civilizacijos žlugimą, Akado valstiečiai susidūrė su siaubingu reiškiniu. Netikėtai stiprios sausros periodus keitė stiprūs šamaliai – daugybę smėlio pernešančios audros, keliančios štormus Persijos įlankoje. Įkandin šamalių sekė sausros, lietaus nebūdavo po kelis mėnesiais, žemdirbystė buvo praktiškai neįmanoma. Badas, socialiniai neramumai, maištai galingą Akado imperiją pavertė valstybe, stovinčia ant išlikimo ribos.
Tai tik teorija, kuri nėra be tam tikrų trūkumų, tačiau įdomi tuo, kad kad istorija pateikia mums akivaizdų pavyzdį. Galinga imperija, savo laiku viena iš labiausiai išsivysčiusių, žlugo dėl klimato kataklizmų. Derlingos žemės virto dykuma, o kadaise galingi miestai tapo spąstais jų gyventojams. Negalima atmesti tokio scenarijaus pasikartojimo – mūsų planetos klimatas sparčiai kinta, tampa vis mažiau prognozuojamas ir tai negali nekelti nerimo.