Geležinis žiedas aplink supernovą atskleidė kosminę mįslę - štai kodėl šis sprogimas buvo toks keistas  ()

Supernovos yra žvaigždžių sprogimai, kurių metu per kelias sekundes į aplinką išspinduliuojama tiek energijos, kiek Saulė sukuria per visą savo gyvenimą. Egzistuoja įvairūs supernovų tipai, besiskiriantys ir fizikinėmis savybėmis, ir išvaizda. Kai kurios supernovos yra daug ryškesnės už kitas – jos vadinamos superryškiomis arba superšviesiomis (angl. superluminous). Viena iš labiausiai tyrinėtų superšviesių supernovų įvyko dar 2006 metais – ji turi katalogo numerį SN 2006gy. Iki šiol buvo neaiški ir jos fizikinė kilmė, ir kai kurių spektro linijų prigimtis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Dabar grupė mokslininkų parodė, kad nežinomas spektro linijas beveik neabejotinai sukūrė neutralūs geležies atomai.

Anksčiau niekas nepagalvojo palyginti neutralios geležies spektro linijų su SN 2006gy spektru, nes supernovose geležis įprastai yra stipriai jonizuota – nuo atomo atplėšti bent keli elektronai. Jonizacija pakeičia elemento spektrą, o jonizuotos geležies spektras tikrai neatitiko SN 2006gy duomenų.

Linijos SN 2006gy spektre atsirado praėjus maždaug metams po sprogimo pradžios – tai rodo, kad neutrali geležis buvo ne pačioje sprogstančioje žvaigždėje, bet aplink ją. Apskaičiuota, kad geležies turėjo būti daug, bent trečdalis Saulės masės.

Tyrėjai pasiūlė ir modelį, kuris paaiškina visas superšviesios supernovos savybes. Pagal jį, sprogimas prasidėjo kaip įprasta Ia tipo supernova – baltosios nykštukės sprogimas, joje prasidėjus nevaldomoms termobranduolinėms reakcijoms. Tačiau maždaug šimtą metų prieš šį sprogimą žvaigždė į aplinką išsviedė nemažą kiekį geležies, galimai dėl sąveikos su kompanione dvinarėje sistemoje. Supernovos sprogimo banga atsitrenkė į šią žvaigždę supusią medžiagą ir privertė ją švytėti daug ryškiau, nei įprastos supernovos sprogimo atveju.

Kol kas nežinia, ar toks pat modelis paaiškins ir kitas superšviesias supernovas, bet jei panašių į SN 2006gy yra ir daugiau, jų analizė padės geriau suprasti baltųjų nykštukių evoliuciją iki sprogstant supernovomis.

Tyrimo rezultatai publikuojami Science.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Konstanta.lt
Konstanta.lt
(8)
(0)
(8)

Komentarai ()