Dabartiniai suvaržymai - dar du metus? „O kaip kitaip? Aišku, tai nėra gerai, tai nėra patogu, tas mums kelia didelį diskomfortą, bet ar turime iš ko rinktis?“  (1)

Lietuva karantino sąlygomis gyvena jau daugiau nei 60 dienų. Kol kas jis pratęstas iki vasaros, t. y. gegužės 31 d. Premjeras Saulius Skvernelis antradienį neatmetė galimybės, kad prasidėjus birželiui karantinas gali būti nutrauktas, jei bus nutarta, kad ir be šio režimo galima užtikrinti žmonių saugumą.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Apie karantino nutraukimą antradienį prakalbo ir sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Jis tikino, kad šiuo metu konsultuojamasi su teisininkais, kokių ribojimų nebebūtų galima taikyti atsisakius karantino.

„Sprendimas yra labai paprastas. Mes dabar analizuojame, laiko yra dar dvi savaitės iki birželio pirmosios, kokie bus specialistų siūlymai dėl epidemiologinės situacijos. Tai nėra politiniai sprendimai, o ekspertų išvadomis grindžiant priimti sprendimai“, – teigė premjeras. Tačiau trečiadienį, Vyriausybei nusprendus dar labiau karantino sąlygų nešvelninti, ministras pirmininkas kalbėjo jau kitaip. S. Skvernelio teigimu, tikėtina, kad karantinas tęsis ir vasarą.

Tiesa, lieka tiksliai neaišku, kokie kriterijai rodytų, jog karantiną galima nutraukti ir užtikrinti S. Skvernelio minėtą žmonių saugumą.

Specialistų nuomonės šiuo klausimu kol kas gana drastiškai išsiskiria. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas, profesorius Saulius Čaplinskas mano, kad per daugiau nei du mėnesius trunkantį karantiną pamokas jau išmokome, naujų susirgimų skaičius kardinaliai nesikeičia, taigi ir karantinas esą nebetenka prasmės.

Kad karantino metu nuveikta daug, sutinka ir medicinos mokslų daktaras, profesorius Vytautas Usonis. Tačiau, jo teigimu, Lietuva, kaip ir kitos šalys, šiuo metu neturi jokio kito pasirinkimo, kaip tik tęsti karantiną, nes vakcina nėra išrasta.

Priminė, kodėl karantinas įvestas

Karantinas visoje Lietuvoje buvo įvestas kovo 16 d. Paklaustas, ar yra kokių nors konkrečių epidemiologinių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti, ar jį galima nutraukti, S. Čaplinskas siūlė prisiminti pačią pradžią.

„Aš siūlyčiau pradėti nuo pat pradžių, kai kalbėjau, kam reikalingas karantinas, kodėl jį įvedė kinai ir ką reiškia, kad mes turime ruoštis COVID-19. Sakiau, kad kinai mums davė laiko, italai paskubino ir pasakė, kad viskas – laikas jau baigėsi. Jis buvo skirtas pasiruošti. Ką reiškia pasiruošti? Kalbėta iš karto apie tai, kad nebūtų staigaus infekcijų šuolio, kuriam medicina nebūtų pasirengusi, negalėtų suteikti tokios pagalbos, kokios reikia, kokia yra galima visiems, kam jos reikia.

Tai reiškė, kad medicinai reikia pergrupuoti savo jėgas ir ypač sustiprinti infekcijų kontrolę, jog virusas neplistų sveikatos priežiūros įstaigose. Ir, aišku, kuo greičiau sutvarkyti diagnostiką, nes kovos su COVID-19 pagrindas ir yra kuo greičiau diagnozuoti užsikrėtusius asmenis, kuo greičiau atsekti jų kontaktus, tuos žmones izoliuoti, net jei jiems nepasireiškia simptomų. Pageidautina, kad tai būtų padaryta, ir didesnė dalis atsekta per parą, kol jie dar nespėjo nieko kito užkrėsti.

Ir, aišku, išaiškinti visuomenei, kokia tai per liga ir kokių priemonių reikia imtis, kad jos išvengtume. Vienas dalykas – jeigu jau pajutai simptomus, reikia likti namie, kreiptis į gydytoją, laikytis fizinės distancijos, naudoti medicinines kaukes, būtina aplinkos švara, higiena ir pan.“, – priminė pašnekovas.

Jis akcentavo, kad būtent dėl šių priežasčių – situacijos suvaldymo sveikatos sistemos srityje, tinkamo pasirengimo atlikti tyrimus ir visuomenės švietimo – visos pasaulio šalys ir paskelbė karantiną.

„Toliau turi būti sprendžiama, ar šalis jau yra pasirengusi ir ar gali grįžti į normalesnį gyvenimą. Ypač sveikatos sistema, nes visos kitos ligos juk niekur nedingo“, – teigė S. Čaplinskas.

Mano, kad laikas karantiną nutraukti

Pasak prof. S. Čaplinsko, prisiminti karantino pradžią svarbu dėl to, kad būtų aišku, kokių pokyčių juo siekta, ir būtų galima įvertinti, kada šio režimo galima atsisakyti.

„Aš įsivaizduoju, daug kas dabar galvoja, kad karantinas bus tol, ko visai nugalėsime COVID-19. Tai absurdas. Dabar mes jau matome, kad, visų pirma, medicinos kolapsas neįvyko. Deja, toliau turime užsikrėtimo atvejų medicinos įstaigose ir kolektyvuose. Tai visiškai suprantama, nes žmogus užsikrečia būtent artimo ilgesnio kontakto metu. Pagal biologiją taip ir turėtų būti, ir tas gąsdinimas, kad tu nueisi į parduotuvę ir užsikrėsi arba kad reikia dezinfekuoti gatves, kelia labai daug abejonių.

Jeigu parduotuvėje dėvėsi kaukę ir laikysiesi rankų higienos, tai net jei ir prasilenksi su infekuotu asmeniu, tikimybė užsikrėsti yra labai labai menka. Išlieka nebent teorinė. Logiška, kad toliau mes turime orientuotis į kolektyvus ir į žmonių švietimą, aiškinimą. Ir kuo greičiau diagnozuoti, kad kuo skubiau žmogus izoliuotųsi ir nebeplatintų infekcijos“, – savo poziciją aiškino pašnekovas.

Anot jo, visi ženklai rodo, kad kovą su virusu galima sėkmingai tęsti ir atšaukus karantiną, – tiek sveikatos įstaigos, tiek didžioji dalis lietuvių pamokas išmoko.

„Tai mes tam pasiruošę ar ne? Manau, kad pasiruošę. Visi duomenys, mūsų elgesys rodo, kaip žmonės reaguoja, kaip susitvarko, kaip drausmingai elgiasi. Aš turiu omeny masę. Natūralu, kad bus vienetai, kurie nesupras ar jausis pikti“, – teigė profesorius.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad yra ir tam tikrų objektyvių epidemiologinių kriterijų, kuriais galima remtis priimant tokį sprendimą. Tam esą reikėtų lyginti paskutinės savaitės ar dviejų užsikrėtimų koronavirusu duomenis.

„Per dieną diagnozuotų atvejų nuo visų nustatytų infekuotų asmenų neturi būti daugiau negu 3 proc. Tačiau yra vienas „bet“. Reikia tirti plačiai ir tą, ką reikia, – kontaktinius asmenis ir taip toliau. Aš iš karto pasakiau, kad šitas populiacinis tyrimas, kai dalija kuponus ir kviečia ateiti išsitirti norinčius, neparodys infekcijos. Taip ir buvo. Kiek ištyrė? Kelis tūkstančius, o rado tik vieną? Jeigu tirsime visus, kurie jaučia simptomus, kontaktavusius ir kontaktinius asmenis, tai teigiamų atsakymų neturi būti daugiau negu 3 proc.

Apskritai, sprendžiant iš visų paskutiniu metu Lietuvoje tirtų asmenų rezultatų, panašu, kad tuos kriterijus mes atitinkame“, – sakė S. Čaplinskas.

Pasitikslinus, ar tai reiškia, kad Lietuva jau ir dabar yra pasirengusi karantiną nutraukti, pašnekovas atsakė: „Mano asmenine nuomone, taip. Karantinas neturi būti tikslas. Jeigu dabar kai kam karantinas jau tapo tikslu, tai yra labai blogai. Dar kartelį kartoju: karantinas – tai laikina priemonė, kad mes visi mes perjungtume kitą bėgį. Nesakau, kad didesnį, bet kitokį, kad gyventume kitaip.“

Prof. Usonis: karantinas visiškai atšauktas gali būti tik išradus vakciną

Kad per karantiną nuveikta daug darbų, jog būtų suvaldyta infekcija, sutiko ir prof. V. Usonis.

„Prisimenate, su kokiu optimizmu šnekėjome, kad ekstremalioms situacijoms visi esame pasiruošę? Kas atsitiko? Kad mūsų gydymo įstaigos yra pasiruošusios. Kas atsitiko? Prisiminkite, kaip kovo mėnesį žmonės reagavo į karantiną, – visi rankom mojo, kad nesąmonė, kaukių niekas nedėvėjo. Mes to išmokome, mes visi tai padarėme. Galėtume vardyti labai daug: gydymo įstaigos pertvarkė savo darbą, visos kitos viešojo sektoriaus įmonės pertvarkė savo darbą, kad mes padidintume saugumą. Galbūt restorane bus mažiau staliukų, bet jis veiks ir veiks saugiai. Vieši renginiai – gal jie bus, bet gal rizikos grupių žmonės tą renginį pažiūrės per televizorių, o ne gyvai. Mes tą turime suvokti ir priimti“, – apie Lietuvos jau nueitą kelią kalbėjo gydytojas.

Vis dėlto, jo teigimu, kalbėti apie karantino atšaukimą dar gerokai per anksti.

„Karantinas visiškai būtų atšauktas tada, jeigu mes turėtume efektyvių priemonių infekcijai valdyti. Tokia priemonė yra vakcina. Epidemiologai yra paskaičiavę, kad visuomenės imunitetas turėtų pasiekti 60–70 proc. lygį tam, kad COVID-19 infekcija nebeplistų.

Paskaičiuokime: jeigu dabar Lietuvoje persirgo apie 1500, dar padauginkime iš kokio nors koeficiento 10, kiek mes nediagnozavome besimptomių nešiotojų, tegul būna 15 tūkst. iš mūsų maždaug 2,5 mln. gyventojų. Vadinasi, tas procentas kol kas yra labai nedidelis ir kol kas mūsų visuomenė imuniteto neturi“, – skaičiavo V. Usonis.

Profesorius priminė, kad visuomenės imunitetas susiformuoti gali tik dviem keliais. Pirmasis jų – natūrali liga, kai per tam tikrą metų skaičių perserga didžioji dalis populiacijos. V. Usonio teigimu, taip būdavo prieš 200 metų, kai vakcinų apskritai nebuvo.

„Arba mes turime tą visuomenės imunitetą pasiekti kitomis priemonėmis – skiepijant vakcinas. Aišku, tas kelias veiksmingesnis, greitesnis, bet vakcinos šiandien nėra. Realistiškai vertinant, turbūt reikėtų kalbėti apie dvejų metų terminą, kada vakcinos atsiras gydytojų kabinetuose. Jei tai bus, galėsime infekciją valdyti biologinėmis priemonėmis, tada mūsų organizacinių ir karantininių priemonių tikrai nebereikės“, – kalbėjo pašnekovas.

Paklaustas, ar tai reiškia, kad karantinas gali būti tęsiamas net dvejus metus, V. Usonis atsakė:

„O kaip kitaip? Epidemiologijos klasika yra šventa trejybė: infekcijos šaltinis, plitimo keliai, vakcina.

Lietuvoje infekcijos šaltinis yra, kasdien užregistruojami bent keli nauji užsikrėtimo atvejai įvairiose geografinėse vietose, įvairiuose kolektyvuose. Vadinasi, virusas cirkuliuoja mūsų šalyje. Virusas cirkuliuoja Europoje ir pasaulyje, todėl tiek mes, tiek bet kuri kita šalis kalbame ir apie įvežtinį infekcijos šaltinį. Virusas yra – vakcinos nėra. Lieka vidurinė grandis – plitimo keliai. Ką mes galime padaryti, kad tuos plitimo kelius kiek įmanoma apribotume? Ir čia tada yra visa tai, ką šiandien turime, – kaukės, dezinfekantai, kontaktų ribojimas, kitos karantininės priemonės. Aišku, tai nėra gerai, tai nėra patogu, tas mums kelia didelį diskomfortą, bet ar turime iš ko rinktis?“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Gintarė Bakūnaitė
(4)
(8)
(-4)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: