Naujas tyrimas atskleidė iš kur Ganimede atsirado tos neįprastos raukšlės - Jupiterio palydovo jaunystėje įvyko esminis pokytis ()
Jupiterio palydovo Ganimedo paviršių dengia šviesesnės ir tamsesnės medžiagos sluoksniai. Šviesesnė medžiaga yra šiek tiek jaunesnė, nors ir viena, ir kita datuojamos Saulės sistemos jaunyste. Tamsiose zonose matomos plutos raukšlės, kurios įprastai interpretuojamos kaip senovinių tektoninių procesų – pavyzdžiui, Jupiterio gravitacijos keliamų potvyninių deformacijų – palikimas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Bet naujame tyrime pateikiami įrodymai, kad raukšlės galėjo atsirasti milžiniško smūgio metu.
Ištyrę geriausias dabartines Ganimedo nuotraukas, mokslininkai nustatė, kad beveik visos raukšlės yra koncentriškos, tarsi daugelio apskritimų dalys. Potvyninis gniuždymas ir tampymas turėtų sukurti atsitiktinai išsidėsčiusias raukšles, tad daug geresnis paaiškinimas yra milžiniškas smūgis, sukrėtęs visą palydovą jo jaunystėje.
Skaitmeniniais modeliai tyrėjai parodė, kad į Ganimedą pataikęs objektas turėjo būti maždaug 150 kilometrų skersmens. Susiformavęs krateris, susidedantis iš daug koncentriškų žiedų, būtų kone 15 tūkstančių kilometrų skersmens; palyginimui, Ganimedo skersmuo siekia maždaug 5200 kilometrų, kitaip tariant, krateris apimtų beveik visą Ganimedą.
Iki šiol didžiausias žinomas koncentrinis krateris yra kitame Jupiterio palydove Kalistoje – Valhalos kraterio skersmuo siekia 3800 km. Smūgis įvyko prieš maždaug keturis milijardus metų. Vėliau susiformavusios šviesios Ganimedo paviršiaus zonos uždengė ar sunaikino daugumą raukšlių, bet neišardė likusiųjų.
Tyrimo rezultatai publikuojami Icarus.
