Įsivyravo lietingas ruduo - ar drėgmė ir oro temperatūra turi įtakos SARS-CoV-2 viruso plitimui?  ()

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, buvo labai tikimasi, kad vasariškos temperatūros gali sumažinti viruso plitimą. Nors vasara tokių lūkesčių neišpildė, orų ir COVID-19 ryšys tebėra aktuali tema.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Ryšys tarp orų ir COVID-19 yra sudėtingas. Orai daro įtaką aplinkai, kurioje prieš užkrėsdamas naują nešiotoją turi išgyventi koronavirusas. Tačiau jie taip pat daro įtaką žmogaus elgesiui, kuris – virusą perkelia iš vieno nešiotojo į kitą.

Teksaso universiteto tyrimas įneša daugiau aiškumo dėl orų vaidmens COVID-19 plitime. Naujame tyrime nustatyta, kad temperatūra ir drėgmė neturi reikšmingos įtakos koronaviruso plitimui.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar lauke karšta, ar šalta, COVID-19 perdavimas iš vieno žmogaus kitam labiausiai priklauso nuo žmogaus elgesio – o ne nuo orų.

„Orų poveikis yra mažas, ir kitos savybės – tokios kaip mobilumas – daro didesnę įtaką nei orai, – sako tyrimui vadovavęs Teksaso universiteto Džeksono geomokslų ir Cockrello inžinerijos mokyklų profesorius Devas Niyogi. – Kalbant apie santykinę svarbą, oras yra vienas iš paskutinių parametrų“.

Tyrimas spalio pabaigoje buvo paskelbtas moksliniame žurnale „International Journal of Environmental Research and Public Health“.

 

Tyrime orai buvo apibrėžti kaip „ekvivalentinė oro temperatūra“, kurioje į vieną vertę sujungiama temperatūra ir drėgmė. Mokslininkai ištyrė, kaip šis kintamasis sutapo su koronaviruso paplitimu skirtingose vietovėse nuo 2020 m. kovo iki liepos – o tyrimo imtis apėmė tiek Jungtines Amerikos Valstijas ir jų apskritis, tiek ir viso pasaulio šalis bei regionus.

Šalių ir apskričių mastu mokslininkai taip pat ištyrė ir koronaviruso infekcijos bei žmogaus elgesio ryšį, žmonių migracijos stebėjimui pasitelkdami mobiliųjų telefonų duomenis.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas žmogaus elgesys bendrąja prasme – sieti su tuo, kaip jį galėjo paveikti orai, nebandyta. Kiekvienoje skalėje tyrėjai pakoregavo savo analizę – kad populiacijos skirtumai neiškreiptų rezultatų.

Ir mokslininkai nustatė, kad orai beveik neturėjo jokios įtakos. Palyginus su kitais veiksniais, orų santykinė reikšmė apskrities mastu buvo mažesnė nei 3 proc. – kas reiškia, jog jokie konkretūs orai viruso plitimo prasme nedominavo.

 

Priešingai, duomenys parodė aiškią žmonių elgesio įtaką – ir didesnę individualaus elgesio įtaką. Kelionės ir laiko praleidimas ne namuose buvo du pagrindiniai veiksniai, lemiantys COVID-19 augimą – kurių santykinė svarba buvo įvertinta atitinkamai apie 34 proc. ir 26 proc. Kiti du svarbūs veiksniai buvo gyventojų skaičius ir miesto gyventojų tankumas – kurių santykinė svarba buvo atitinkamai įvertinta apie 23proc. ir 13proc.

„Neturėtume galvoti, kad orai ir klimatas yra problema, – sako tyrimo bendraautorius ir Purdue universiteto (JAV) tyrėjas Sajadas Jamshidi. – Turėtume imtis asmeninių atsargumo priemonių ir turėti omenyje veiksnius, nulemiančius viruso plitimą urbanistinėje aplinkoje“.

Kita tyrimo bendraautorė – Ohajo universiteto doktorantė biochemijos ir farmacijos srityje Maryam Baniasad – teigia, kad prielaidas apie tai, kaip koronavirusas reaguos į orą, iki šiol daugiausia lėmė tyrimai, atlikti laboratorijoje, ir su giminingais virusais. Mokslininkė sako, kad šis naujasis tyrimas pademonstruoja tyrimų, kuriuose analizuojama, kaip koronavirusas plinta būtent žmonių bendruomenėse, svarbą.

 

„Kai ką nors tiri laboratorijoje, tai yra sterili aplinka. Sunku ekstrapoliuoti tai į visuomenės mastą, – sako ji. – Ir tai buvo mūsų pirmoji motyvacija atlikti platesnį tyrimą“.

Tyrime nedalyvavęs Džordžijos universiteto atmosferos mokslų profesorius Marshallas Shepherdas teigia, kad tyrimas siūlo svarbias įžvalgas apie orą ir koronavirusą, įvairiais kampais.

„Šis svarbus darbas paaiškina kai kurias užuominas apie orų ir COVID-19 ryšį ir pabrėžia poreikį spręsti mokslo problemas tinkamu mastu“, – sako mokslininkas.

D.Niyogi teigia, kad viena iš pagrindinių koronaviruso pandemijos pamokų yra reiškinių analizės svarba „žmonių mastu“ – tokiu mastu, kokiu žmonės gyvena savo kasdienį gyvenimą. Mokslininkas sako, kad šis tyrimas yra tokio tipo perspektyvos pavyzdys.

Parengta pagal „SciTechDaily“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(3)
(3)
(0)

Komentarai ()

Susijusios žymos: