Orbitoje - dar vienas lietuviškas „NanoAvionics“ palydovas ()
Šeštadienį iš Indijos Satisho Dhawano kosmoso centro sėkmingai startavusi raketa-nešėja PSLV į žemąją orbitą iškėlė vienintelės Lietuvos kosminių technologijų bendrovės „NanoAvionics“ palydovą R2, gabenantį daiktų interneto (IoT) technologijų kūrėjos „Lacuna Space“ įrenginį. Komunikacija su palydovu buvo sėkmingai užmegzta.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Ši misija yra dar vienas žingsnis siekiant kurti ne tik pavienius palydovus, bet ir palydovų spiečius – palydovų grupes, vienijamas bendrų užduočių. Dideliu postūmiu tapo bendradarbiavimas su Jungtinės Karalystės „Lacuna Space“, kuriančia daiktų interneto tinklus ir tinklų sąsajos technologijas – jie puikiai supranta, kokį potencialą atveria integrali išmanių daiktų sistema. Džiaugiuosi, kad mūsų gaminama platforma M6P puikiai tiko tokiai sudėtingai užduočiai atlikti, o palydovas R2 tapo „Lacuna Space“ spiečiaus dalimi. Tai jau šeštasis mūsų įmonės „NanoAvionics“ sukurtas ir į kosmosą paleistas palydovas.“, - sakė „NanoAvionics“ vadovas ir bendrakūrėjas Vytenis Buzas.
R2 pagrindas yra „NanoAvionics“ sukurta nano palydovų platforma M6P (Multi-purpose 6 units platform) - pirmoji tokio tipo platforma rinkoje. Jos talpa - 6 vienetai arba 6000 kubinių centimetrų krovinio (šioje srityje vienetu vadinamas 1000 kubinių centimetrų tūris). Vieną arba du vienetus platformoje užima pačios M6P avionikos moduliai. Esant poreikiui, platforma gali turėti varymo įrenginį, kuriuo galima koreguoti ar keisti palydovo orbitą.
R2 praplėtė „Lacuna Space“ kuriamą IoT infrastruktūrą, kurią sudaro antžeminių jutiklių tinklas, palydovų spiečius, priimantis jutiklių siunčiamus signalus ir stotys, apdorojančios iš palydovų gaunamą informaciją. Palydovas padės užtikrinti geresnę Pusiaujo regionų aprėptį, paspartinti informacijos perdavimą ir atverti daugiau galimybių IoT paslaugų tiekėjams Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Pietryčių Azijoje. Čia populiarėja IoT sprendimai aplinkos būklės stebėsenai, miestų infrastruktūros valdymui ar išmaniajam žemės ūkiui.
Tai jau trečiasis „NanoAvionics“ palydovas, paleistas bendradarbiaujant su šia britų bendrove. Pirmasis į orbitą buvo iškeltas 2019-ųjų balandį, antrasis „Lacuna Space“ kuriamo 32 palydovų spiečiaus dalimi tapo šių metų rugsėjo pabaigoje.
Be to, „NanoAvionics“ šiemet pasirašė sutartį su Vokietijos bendrove „Exolaunch“. Sutartis numato, kad du Lietuvos įmonės pagaminti mažieji palydovai bus iškelti į Žemės orbitą „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9“. Šie palydovai bus gaminami Jungtinių Amerikos Valstijų klientui, o pirmasis orbitą turėtų pasiekti jau gruodžio mėnesį.
Šią vasarą „NanoAvionics“ taip pat pasirašė bendradarbiavimo sutartį su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). „NanoAvionics“ pagamins 12 vienetų palydovų platformą, kurioje į orbitą bus iškelta ir išbandyta NASA kuriama Saulės burių sistema „Advanced Composite Solar Sail System“ (ACS3). Išskleista orbitoje Saulės burė bus maždaug 74 kvadratinių metrų ploto. Tokias bures ateityje planuojama naudoti mažuosiuose palydovuose vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių.
Balandį „NanoAvionics“ pasirašė didelės vertės sutartį su Jungtinės Karalystės bendrove „Sen“, kuriančia itin aukštos raiškos (UHD) Žemės vaizdo sistemą, skirtą planetos aplinkos, gamtos katastrofų ar klimato kaitos padarinių stebėsenai. Tam taip pat bus pasitelktas mažųjų palydovų spiečius. „NanoAvionics“ įsipareigojo sukurti pirmuosius 5 spiečiaus palydovus, kurių pagrindu taps 16 vienetų platformos, kuriamos ir gaminamos Vilniuje.
Apie „NanoAvionics“
„NanoAvionics“ yra pirmoji lietuviška kosmoso technologijų įmonė, kurianti ir tiekianti naujos kartos elektroninius ir mechaninius mažųjų palydovų sistemų sprendimus bei komponentus. Įmonė biurus turi Kolumbijoje (JAV), Midlande (JAV), Vilniuje, Kaune ir Beisingstoke (JK). Bendrovės sukurtos M6P ir M12P platformos leidžia aptarnauti vis labiau populiarėjančią komercinę kosmoso rinką. Įmonė daug dėmesio skiria būtiniausių palydovų funkcijų įgalinimui ir jų paleidimo optimizavimui, taip pat siekia į kosmosą leisti ne tik pavienius palydovus, tačiau ir vadinamuosius palydovų spiečius. Per pastaruosius kelerius metus įmonė jau yra įvykdžiusi daugiau nei 75 sėkmingas palydovų misijas ir komercinius projektus.