„Atradimas, keičiantis visas žaidimo taisykles“: Arkties vandenyno dugne esančias milžiniškas metano dujų sankaupas gali „išlaisvinti“ – Mėnulis  ()

Mėnulis gali turėti įtakos tam, kiek metano išsiskiria iš Arkties vandenyno dugno, nustatė naujas tyrimas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mėnulis reguliuoja potvynius ir atoslūgius, o nuo jų priklauso, kiek metano išsiskiria iš vandenyno dugno nuosėdinių uolienų. Atoslūgio metu, kai slėgis nukrinta, išsiskiria daugiau metano, o kylantis vanduo padidina slėgį, todėl metano išsiskiria mažiau, rašo „Live Science“.

Šis tyrimas buvo atliktas vakariniame Arkties Svalbardo regione, o jo rezultatai gruodžio 9 dieną pasirodė žurnale „Nature Communications“.

„Tai pirmas kartas, kai šis reiškinys buvo pastebėtas Arkties vandenyne. Tai reiškia, kad dėl nedidelių slėgio pokyčių gali išsiskirti reikšmingi metano kiekiai. Tai didžiausias šio tyrimo atradimas, keičiantis visas žaidimo taisykles“, - savo pranešime spaudai teigė vienas iš tyrimo autorių, jūrų geologas Jochenas Kniesas iš Arkties dujų hidrato, aplinkos ir klimato centro (Centre for Arctic Gas Hydrate, Environment and Climate, CAGE).

Metanas yra šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios, sulaikydamos ir įkalindamos karštį atmosferoje, prisideda prie pasaulinio atšilimo procesų. Po vandenynų dugnu tūno milžiniškos metano sankaupos, ir manoma, kad šylanti vandenynų temperatūra šias dujas gali išlaisvinti. Taigi supratus, kokį poveikį potvyniai ir atoslūgiai daro metano emisijoms, bus galima tiksliau prognozuoti būsimus klimato pokyčius.

 

Kad atrastų šį potvynių bei atoslūgių poveikį, mokslininkų komanda nuosėdinėse uolienose matavo slėgį ir temperatūrą. Ji pastebėjo, kad dujų kiekiai prie vandenyno dugno kyla ir krinta, nelygu potvynis ar atoslūgis.

Naudodami nuolatinius stebėjimo prietaisus, mokslininkai sugebėjo užfiksuoti metano išsiskyrimą toje Arkties vandenyno dalyje, kur jis anksčiau nebuvo pastebėtas.

„Tai mums parodo, kad dujų išsiskyrimas iš jūrų dugno yra labiau paplitęs, negu mes matome, naudodami tradicinius sonarus“, - pranešime spaudai teigė viena iš tyrimo autorių, jūrų geologė ir geofizikė Andreia Plaza Faverola iš CAGE.

 

Šis atradimas reiškia, kad mokslininkai buvo nepakankamai įvertinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas Arktyje.

„Tai, ką nustatėme, buvo netikėta, ir mūsų atradimo reikšmė yra didžiulė. Toje vietoje vandens gylis yra labai didelis. Dėl nedidelių slėgio pokyčių dujų išsiskyrimas gali padidėti, bet metanas dėl vandens gylio vis tiek liks vandenyne. Tačiau kaip bus sekliose vietose? Panašų tyrimą reikia atlikti ir seklesnėse Arkties vandenyno vietose. Tikimybė, kad seklesnėse vietose metanas pasieks atmosferą, yra didesnė“, - teigė J. Kniesas.

Šis naujai aptiktas reiškinys taip pat kelia klausimą, kaip sąveikaus kylantis jūrų lygis ir kylanti vandenynų temperatūra – šiuos abu reiškinius sukelia klimato pokyčiai. Kadangi potvyniai mažina metano išsiskyrimą, gali būti, kad kylantis jūrų lygis iš dalies atsvers padidėjusių metano emisijų grėsmę, kurią didins šylantys vandenynai, pažymi mokslininkai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(5)
(2)
(3)

Komentarai ()