Nors kai kurie mėlynieji-žalieji dumbliai (tiksliau pasakius – melsvabakterės) mums itin svarbios dėl jų vaidmens vadinamajame azoto fiksacijos procese (jo metu iš atmosferos paimtas molekulinis azotas paverčiamas azoto junginiais (amoniaku, nitratais, azoto dioksidu)), kiti jų taip pat gali kelti didelę grėsmę, skelbia sciencealert.com.

Klimato kaita ir žemės ūkio sektoriaus nuotekos kažkada normalų aplinkosauginį procesą vis dažniau paverčia nebekontroliuojamu. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad itin pavojingas melsvabakterių išskiriamas toksinas aptinkamas ne tik vandenyje, bet ir kai kuriais atvejais... ore.

Šis toksinas yra vadinamas anatoksinu-a (ATX) arba labai greitos mirties veiksniu. Ir jis tikrai daro tai, ką galima suprasti iš jo pavadinimo: jis žudo labai greitai. Jeigu jums smarkiai nepasisektų ir būtumėte jo paveikti, šis toksinas sukeltų koordinacijos praradimą, paralyžių ir mirtį. Ir jis veikia tiek žmones, tiek gyvūnus.

„ATX yra vienas iš pavojingesnių cianotoksinų, kurie išsiskiria „dumblių žydėjimo“ metu, o šis procesas vis dažniau pastebimas ežeruose ir tvenkiniuose visame pasaulyje dėl šylančio klimato ir klimato kaitos“, – sakė Nantaketo žemės tarybos atstovas ir naujojo tyrimo autorius Jamesas Sutherlandas.

ATX toksiną išskiria įvairios melsvabakterės, kurios dauginasi šiltame, stovinčiame ir maistinių medžiagų prisotintane vandenyje. O šis toksinas gali sutrikdyti visą ekosistemą.

Žalingo dumblių žydėjimo metu melsvabakterės sumažina deguonies kiekį vandenyje ir kartais gali išskirti tokių toksinų kaip ATX.

Vėliau, kai žydėjimas pasibaigia, mikrobai, suardantys dumblius, sunaudoja dar daugiau deguonies, dėl ko gali kilti masinis žuvų gaišimas ir susiformuoti vadinamosios negyvosios zonos.

Paprastai už vandens telkinių priežiūrą atsakingos tarnybos rūpinasi, kad žydint dumbliams žmonės nesiartintų prie vandens, nes kyla grėsmė, kad gali būti išskiriama toksinų, tokių kaip ATX. Tačiau fiksuotas ne vienas atvejis, kai į ligonines pateko žmonių, o taip pat žuvo daug šunų ir kitų gyvūnų, į kurių organizmą pateko tokio toksiško vandens.

Tačiau JAV Masačusetso valstijoje esančios Nantaketo salos žemės tarybos mokslininkai norėjo išsiaiškinti, ar dumblių žydėjimo metu pavojų kelia ir aplinkinis oras.

„Nors ankstesnių mokslinių tyrimų metu ore nebuvo užfiksuota ATX molekulių ar melsvabakterių ląstelių, kurių sudėtyje būtų ATX, mes iškėlėme hipotezę, kad, esant tam tikroms aplinkos sąlygomis, ATX toksinas gali būti perduodamas oru“, – savo naujausiame moksliniame darbe rašo mokslininkai.

Mokslininkai ištyrė gėlavandenį Kapaumo tvenkinį Nantakete, kuriame vasarą reguliariai vyksta dumblių žydėjimas. Jie 2019 metų liepos-spalio mėnesiais rinko tvenkinio vandens ir oro aplink jį mėginius.

Didelė ATX koncentracija šiame vandens telkinyje buvo aptikta konkrečią dieną: 2019 metų rugsėjo 11 d. mokslininkų komanda nustatė, kad viename mililitre vandens buvo 21 nanogramai toksino. Tą vėjuotą ir rūškanotą dieną mokslininkai aptiko ATX toksino ir ore prie tvenkinio. Viename filtre jie aptiko vidutinę 0,87 nanogramo koncentraciją, o tai reiškia, kad kvadratiniame metre buvo 0,16 nanogramo šio toksino.

„Žmonės dažnai poilsiauja šalia ežerų ir tvenkinių, kai žydi dumbliai, nežinodami apie potencialias problemas, – sakė J. Sutherlandas. – Tiesioginis kontaktas su šiais cianotoksinais ar jų įkvėpimas gali pakenkti žmonių sveikatai, ir mes užfiksavome iki šiol netyrinėtą potencialų poveikį žmonių sveikatai.“

Mokslininkai kol kas nėra tikri, kaip toksinas patenka į orą, ir aerozolinis ATX poveikis dar nėra gerai suprantamas, todėl būtina atlikti nemažai papildomų tyrimų.

Mokslininkai spėja, kad veikiausiai vėjas pakelia nedidelius lašelius, pripildytus ATX molekulių, ar net melsvabakterių ląstelių į orą, o rūkas padeda ATX toksinui ilgiau išlikti ore.

Taigi, svarbiausia išvada ta, kad dumblių žydėjimo metu nuo vandens telkinių reikėtų laikytis atokiau, ypač vėjuotomis ir rūkanotomis dienomis, kad netikėtinai netaptumėte labai staigios mirties veiksnio tyrinėjimų objektu.

Komentarai ()