Šokiruojantis atradimas - Žemės plaučiais laikyta Amazonija virsta taršos šaltiniu ()
Amazonės atogrąžų miškai ilgą laiką buvo laikomi Žemės plaučiais, padedančiais sugerti žmonių sukuriamą oro taršą. Tačiau naujas tyrimas rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį Amazonija išskyrė beveik 20 % daugiau anglies dioksido nei sugėrė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
2010-2019 metais Brazilijoje esantis Amazonės baseinas išskyrė 16,6 milijardus tonų anglies dvideginio, o sugėrė tik 13,9 milijardus CO2 tonų. Tai - milžiniškas skirtumas, turint omenyje, kad Amazonijos regionas ir jo atogrąžų miškai yra vadinami pasaulio plaučiais. Bet kas nutiko?
Na, nutiko žmonės. Mokslininkai suskaičiavo, kiek CO2 miškai galėjo sugerti ir palygino šį skaičių su kirtimo ir deginimo darbuose išskirtu anglies dvideginiu. Miškai patys savaime neišskiria tokio CO2 kiekio. Bet tai, ką jie sugeria, gali būti lengvai sugrąžinta į atmosferą, kai medžiai ir krūmai dega.
Per 2019 metus Brazilijos Amazonija prarado keturis kartus daugiau miškų nei per 2018-uosius ar 2017-uosius. 3,9 milijonai hektarų miško prarasta per vienerius metus. Palyginimui, Lietuvos plotas - 6,53 milijonai hektarų.
Kodėl kertami ir deginami pasauliui tokie vertingi miškai? Na, 2019 metais prisaikdintas prezidentas Jairas Bolsonaro nėra didelis aplinkosaugos šalininkas. Pirmenybė teikiama pramonei. Miškai kertami dėl medieno ir didinant dirbamos žemės plotus.
Mokslininkai negali pasakyti, ar ši žala yra neatitaisoma. Jei ji tokia nėra, tai greičiausiai bus. Žmonija nebegali pasikliauti Amazonės miškais, nes ta pati žmonija juos naikina. Aplinkai kenkia ne tik miškų naikinimas, bet ir fragmentacija ir gaisrai. Dalis jų - natūralūs, dalis - sukelti žmonių ruošiant žemę žemdirbystei.