Vienas brutaliausių ir žiauriausių pasaulio režimų – Raudonieji khmerai: Azijos Hitleriu praminto Pol Poto valdymo metu Kambodžoje dėjosi nesuvokiami dalykai: žmogų nužudydavo vien dėl to, kad nešiojo akinius (Foto, Video) (1)
Tai buvo trumpas, bet itin kruvinas periodas Kambodžoje, kurios pasekmės jaučiamos iki šiol.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Raudonieji khmerai, vadovaujami marksistinio diktatoriaus Pol Potui, buvo žiaurus režimas, 1975–1979 m. valdęs Kambodžą.
Bandymas per socialinę inžineriją sukurti Kambodžos „meistrų rasę“ lėmė daugiau nei 2 milijonų žmonių mirtį šioje Pietryčių Azijos šalyje. Žmonės buvo arba nužudyti kaip režimo priešai, arba mirė nuo bado, ligų ar pervargimo.
Istoriškai šis laikotarpis vadinamas Kambodžos genocidu.
Raudonieji khmerai perima Kambodžos kontrolę
Nors Pol Potas ir Raudonieji khmerai į valdžią atėjo tik aštuntojo dešimtmečio viduryje, jų šaknys gali būti siejamos su 1960-aisiais, kai tuomet Kambodžoje, kurią tada valdė monarchas, pirmą kartą prasidėjo komunistinis sukilimas.
Visą septintąjį dešimtmetį raudonieji khmerai veikė kaip ginkluotas Kampučijos komunistų partijos sparnas – taip komunistų partija vadino Kambodžą. Veikdami atokiose džiunglių ir kalnų vietovėse šalies šiaurės rytuose, netoli sienos su Vietnamu, kuris tuo metu buvo įsivėlęs į savo pilietinį karą, raudonieji khmerai neturėjo populiarios paramos Kambodžoje, ypač miestuose ir sostinėje Pnompenyje.
Tačiau viskas pasikeitė po 1970 m. įvykusio karinio perversmo Kambodžoje, kurio metu buvo nuverstas valdantis monarchas karalius Norodomas Sihanoukas ir įkurta Khmerų Respublika.
Po šių įvykių raudonieji khmerai nusprendė suvienyti jėgas su nušalintu monarchu ir suformuoti politinę koaliciją. Kadangi monarchas buvo populiarus tarp mieste gyvenančių kambodžiečių, raudonieji khmerai ėmė sulaukti vis didesnės paramos.
Ateinančius penkerius metus Kambodžoje siautė pilietinis karas tarp perversmą įvykdžiusių dešiniosios pakraipos kariuomenės ir karaliaus Norodomo bei Raudonųjų khmerų aljanso. Galų gale raudonųjų khmerų pusė pasinaudojo konflikto pranašumu, įgavusi vis didesnės teritorijos kontrolę Kambodžos kaime.
1975 m. Raudonųjų khmerų kovotojai įsiveržė į Pnompenį ir užvaldė miestą ir laimėjo pilietinį karą ir taip užvaldė visą šalį.
Pažymėtina, kad raudonieji khmerai nusprendė neatkurti karaliaus Norodomo valdžios, bet perdavė valdžią raudonųjų khmerų lyderiui Pol Potui. Karalius Norodomas buvo priverstas gyventi tremtyje.
Demokratinė Kampučija
Raudonųjų khmerų lyderio Pol Poto idelologijai įtaką padarė vietinės gentys, gyvenančios Kambodžos šiaurės rytuose. Šios gentys buvo savarankiškos ir gyveno iš gėrybių, kurias pačios pagamino natūriniuose ūkiuose.
Gentys, Pol Polto manymu, buvo tarsi komunos, nes jos dirbo kartu, dalijosi savo darbo grobiu ir nebuvo sutramdytos pinigų, turtų ir religijos blogybių – Kambodžos miestuose buvo paplitęs budizmas.
Tapęs šalies lyderiu Pol Potas ir jam ištikimos raudonųjų khmerų jėgos staigiai pradėjo iš esmės pertvarkyti Kambodžą. Šalis buvo pavadinta Demokratine Kampučija, kurioje, atsižvelgiant į kaimo genčių modelį, buvo siekiama sukurti komunistinio stiliaus žemės ūkio utopiją.
Paskelbdamas šalyje 1975 metus „nuliniais metais“, Pol Potas izoliavo Kampučiją nuo pasaulio bendruomenės. Šimtus tūkstančių šalies miestiečių jis apgyvendino kaimo žemdirbystės komunose ir panaikino šalies valiutą (Kambodžos rielis). Jis taip pat uždraudė privačios nuosavybės nuosavybę ir religijos praktiką naujojoje tautoje.
Tęsinys kitame puslapyje: