Sudegusioje bažnyčioje rado slaptą kriptą ir lobį, kurio niekas net neslėpė: mena ir Jogailos bei kryžiuočių laikus  ()

Darbininkai, Lenkijoje užsiimantys gaisro sunaikintos XVI a. medinės bažnyčios atstatymu, atrado slaptą kriptą, o joje – daugybę įdomių ir vertingų radinių, rašo „The First News“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Manoma, kad įėjimas į kriptą šv. Dorotėjos ir šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje smėliu buvo užverstas 1928 metais – ar galbūt ir dar anksčiau, per 1870 m. remontą. Pati bažnyčia stovėjo Lodzės mieste.

Kriptos viduje tyrėjai atrado 285 objektus, įskaitant 194 monetas, 21 kryžių ir medalį, 11 sagų, tris žiedus, dvi karsto rankenas, 23 keramikos fragmentus, aštuonis stiklo fragmentus ir lango fragmentą.

Monetos dauguma atvejų datuojamos XVII ir XVIII a., tačiau kai kurios taip pat siekia Jogailos ir kryžiuočių laikus. Įdomus momentas – mokslininkai mano, kad monetos buvo ne buvo paslėptos, bet susikaupė per šimtmečius, kai jas pamesdavo maldininkai, o smulkūs pinigai subyrėjo į kriptą per plyšius ir įtrūkius grindyse.

Be to, rekonstrukciją prižiūrinti istorikų komanda aptiko žmonių palaikų liekanas.

„Kriptoje buvo trys karstai, vienas jų – su 1807 metų data“, – sako archeologijos mokslų daktarė Anna Nierychlewska. Šalia šios datos, suformuotos dygliuotomis kniedėmis, dar buvo raidė „M“ ir kryžius.

 

Bažnyčia, kuri laikoma vienu vertingiausių regiono architektūros paminklų, sudegė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Manoma, kad gaisras kilo netyčia, dėl elektros instaliacijos – tačiau nepaisant į įvykio vietą atskubėjusių vietinių ugniagesių pastangų, ugnis greitai sunaikino pastatą. Po beveik aštuonių valandų kovos pažaboti liepsnas galiausiai pavyko, bet didžioji bažnyčios dalis buvo visiškai sunaikinta. Išgelbėti pavyko tik akmeninius krikšto indus, švęsto vandens indą, varpą, datuojamą 1948 m., apdegusią XVI amžiaus vidurio Kristaus skulptūrą ir Šv. Stanislovo statulą.

Manoma, kad pirmoji bažnyčia šioje vietoje buvo pastatyta 1048 m. – bet ji sudegė iki pamatų. XV amžiuje buvo pastatyta kita, kuri taip pat nukentėjo nuo liepsnų. Tačiau vietiniai gyventojai nepasidavė, ir 1543 surentė dar vieną bažnyčią – kuri galiausiai išstovėjo keturis su puse šimtmečio.

 

Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia beveik nenukentėjo – tik buvo kiek apgadinta rytinė jos siena. Antrojo visapasaulinio konflikto metu sekėsi jau prasčiau.

Parapijos kunigas Maciejewskis buvo suimtas per vieną iš pirmųjų okupacijos etapų, vėliau paleistas, bet 1941 m. vėl suimtas ir ištremtas. Kai grįžo 1945 m., bažnyčią rado itin prastos būklės.

1941 m. uždaryta nacių, keletą vėlesnių metų bažnyčia buvo naudojamas kaip vokiečių ligoninė, o jos varpai buvo konfiskuoti kaip Trečiojo Reicho karo rinkliava.

Buvo paimtos ir parapijos knygos, kronikos ir įrašai – ir daugelis, kaip, pavyzdžiui, 1665 metų Stebuklų knyga, pradingo. Kitos vėliau buvo atrastos pačiose neįprasčiausiose vietose: pavyzdžiui, Gdansko Olivos rajone iškart po karo buvo rasti krikštynų, santuokų ir laidotuvių metrikai.

 

Bažnyčia garsėjo ir barokiniais šv. Valentino bei šv. Onos paveikslais, XVII a. sakykla ir vargonais. Visa tai buvo prarasta per 2015 m. gaisrą.

Tačiau nepaisant žalos dydžio, buvo imtasi 10 milijonų zlotų vertės atstatymo projekto, kurio tikslas – kuo tiksliau atkurti bažnyčią.

Statybose pernaudotos ir kelios originalios sijos, išlikusios per gaisrą. Parapijiečiams pažadėta, kad bažnyčia bus užbaigta statyti iki kitų metų pabaigos.

Archeologai čia jau anksčiau yra atradę apie 50 palaidojimų, kuriose buvo 30-40 metų vyrų ir moterų palaikai.

Atrasti artefaktai bus padovanoti vietos muziejams.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(5)
(2)
(3)

Komentarai ()