Vienas garsiausių mokslo populiarintojų Dr. Karl Kruszelnicki atsakė į labiausiai kamuojančius klausimus: kiek vandens išgerti sveika ir kas nutinka tapus veganu  ()

Dr. Karl Kruszelnicki – vienas garsiausių mokslo populiarintojų. Šįkart jis atsakė į įvairiausius žiūrovų ir skaitytojų asiųstus klausimus. Keletas iš jų – kiek vandens reikia išgerti per dieną? Ar sveika nevalgyti mėsos? Skaitykite pirmąją „Radikalus smalsumas“ interviu dalį su dr. Karl Kruszelnicki.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

– Taigi, pirmas klausimas: kiek vandens reikia išgerti per dieną?

– Netenkame vandens ir anglies dvideginio su kiekvienu iškvėpimu. Todėl mums reikia papildyti jų atsargas. Jeigu pasisvertumėte su skaitmeninėmis svarstyklėmis prieš pat eidami miegoti ir ryte, jei naktį nebuvote tualete, pastebėtumėte, kad netekote maždaug 300–400 g. Didžioji dalis to yra vanduo ir anglies dioksidas, kurį jūs iškvepiate per burną. Todėl reikia papildyti atsargas. Jums reikia 4–5 stiklinių per dieną. Be to, vandens paprastai yra arbatoje, kavoje ir maiste, kurį valgote.

Paprasčiausias būdas sužinoti, kiek vandens reikia, yra pažiūrėti į savo šlapimą. Reikia stebėti šlapimo spalvą. Jeigu šlapimo nedaug, o jo spalva labai tamsi – geriate nepakankamai. Jeigu jis šviesus ir į tualetą einate dažnai – geriate per daug. Reikėtų rasti viduriuką.

Bet pasakymas, kad per dieną jums reikia 8 stiklinių – sugalvota 5 dešimtmetyje. Bet ir tame straipsnyje buvo akcentuojama, kad didžioji dalis vandens patenka su maistu. Žmonės praleido, kur kalbama apie maistą, dėl to pradėjo jausti kaltę, kad geria nepakankamai vandens. Ar galite įsivaizduoti tai? Žmonės jaučiasi kalti, nes negeria pakankamai vandens!

– Taip. Aš pati taip jaučiausi kelis kartus. Ir sakiau sau: geriu per mažai vandens. Turiu gerti daugiau. O, pasirodo, atsakymas slypi mūsų šlapime. Įdomu. Ką galite pasakyti apie mėsą? Ar vegetarizmas yra sveika, ir ką mokslas sako apie tai?

– Na, pažiūrėkime į tris pasirinkimus: valgantis mėsą, kaip daugelis; vegetaras, nevalgantis mėsos; veganas, nevalgantis mėsos ir gyvulinės kilmės produktų, kaip kiaušiniai ir pienas.

Kalbant apie valgančius mėsą, išlikti sveikam labai paprasta. Reikia suvalgyti gabaliuką mėsos. Pakaitini, kad nužudytum mikrobus, ir suvalgyti. Pridėti keletą daržovių – po vieną kiekvienos spalvos: raudoną, žalią ir baltą. Išverdi garuose, ir viską suvalgai. Taip gauni praktiškai visas reikalingas medžiagas.

 

Gauni tai, kas vadinama B12. B12 turi daug niuansų, nes jis gaunamas bakterijos, kuri užgrobė mūsų valgomus gyvūnus. Jos plinta po visą organizmą ir palieka B12.

Taigi, pasirinkus vegetarizmą, yra 4 pagrindinės maistinės medžiagos, kurių gali nepakakti. Bet jeigu tų medžiagų kiekis bus pakankamas, liksite sveiki.

Tapus vegetaru negalima tiesiog išmesti iš raciono mėsos, ir valgyti tik tris daržoves. Trys daržoves be mėsos. Ne.

Reikia suprasti savo maistą. Reikia žinoti apie papildomus baltymus. Pavyzdžiui, mėsa turi visų jums reikiamų baltymų tinkamomis proporcijomis, taip pat ir kiaušiniai bei sojų pupelės. Ir tai viskas.

Jeigu norite kitų baltymų, kitos pupelės, kaip avinžirniai, „Lima“ pupelės ir pan. Pupeles reikia maišyti tam, kad gautume pakankamai amino rūgščių. Bet jeigu žinai ką darai, gali gauti užtektinai baltymų ir būti sveikas.

Taipogi reikia geležies ir B12, kurių yra mėsoje, ir kalcio, esančio pieno produktuose, ir jodo, kurio turi kruopos, auginamos netoli vandenyno, arba žuvis.

 

Tai yra pagrindinės problemos, su kuriomis vegetarai gali susidurti. Bet jeigu jie atkreipia į tai dėmesį, jie gali gauti B12 ir geležies.

Tiesa pasakius, vegetarams reikia daugiau kalcio nei mėsą valgantiems. Tai stebina. Taip yra dėl augaluose esančios medžiagos – fitatų. Jų yra ir daugiau rūšių. Fitatai padaro, kad geležis ir kalcis nebūtų įsisavinamas. Todėl vegetarams reikia šiek tiek daugiau geležies ir kalcio, kad išlaikytų tokį pat kiekį, kaip mėsą valgantys. Tačiau dėl to, kad jie turi mažiau riebalų, ir dėl to, kad jie supranta savo maistą, vegetarai gali būti sveikesni.

Kalbant apie veganus. Įmanoma, bet labai sunku, bet įmanoma moteriai būti vegane ir išnešioti sveiką vaiką, jį pagimdyti ir užauginti kaip veganą. Bet viskas labai komplikuota. Pavyzdžiui, maitinanti mama turi sumažinti skaidulų kiekį, ir duoti vaikui papildomai riebalų. Taip yra, nes kūdikio skrandis labai mažas ir jeigu jis gaus įprastą skaidulų normą, jo mityba nebus gera. Bet jeigu supranti, ką darai, tai įmanoma pagimdyti sveiką vaiką. Tačiau bus daug papildomo darbo.

 

– Taigi labai svarbu prieš nustojant valgyti mėsą ir kitus gyvulinės kilmės produktus būtina gerai pasidomėti ir pasikonsultuoti su specialistais. Tai labai svarbu, jei norime išlikti sveiki, jei teisingai suprantu?

– Taip. Žmogus, su kuriuo reikėtų pasikalbėti, yra medicinos gydytojas, o ne su tokiu, kaip aš. Per visus metus, kol studijavau mediciną, dietologijos ir mitybos aš mokiausi tik 8 val. Tai niekis. Tuo tarpu dietologas mokosi tarp 5–10 metų. Į juos reikėtų kreiptis.

Tarp kitko, jeigu svarstote apsilankyti pas dietologą, pradėkite rašyti maisto dienoraštį. Užrašykite viską, ką valgote. Tada, kai nueisite pas dietologą ir jis pasakys: pradėkite rašyti maisto dienoraštį, grįžkite po mėnesio, jūs parodysite maisto dienoraštį ir taip sutaupysite mėnesį laiko.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Goda Raibytė
(8)
(5)
(3)

Komentarai ()