Neįprastas atvejis: iš pažiūros sveiką vyrą apėmė traukuliai, medikai smegenyse rado netikėtą svečią  ()

Prieš trejus metus vieną šeimą Bostone (JAV) ramią ryto valandą sukrėtė neįprastas įvykis. Vyrą, prieš kelias akimirkas ramiai miegojusį šalia savo žmonos, apėmė konvulsijos, jis krito ant grindų – ir niekas nesuprato kodėl.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Vyras buvo praradęs orientaciją, murmėjo beprasmiškus žodžius ir bandė priešintis vežamas greitosios pagalbos automobiliu į Masačusetso ligoninę. Bet patekus ten bei atlikus kruopščią diagnostiką, gydytojai išsiaiškino priežastį – smegenyse aptiko nepageidaujamą svečią.

Apžiūrėjus nelaimėlį, jo pulsas ir kvėpavimas buvo šiek tiek padažnėję, tačiau toksikologinio ir krūtinės ląstos rentgeno tyrimo metu nenustatyta jokių pakitimų. Nebuvo jokių fizinių požymių, kurie būtų leidę manyti, kad vyriškis serga lėtine liga. Taip pat prieš įvykį vyras niekuo nesirgo ir nesielgė neįprastai, nebuvo ir jokių žinomų neurologinių problemų šeimoje.

„Tačiau paciento burnoje buvo kraujo, tikriausiai nuo liežuvio įsikandimo“, – naujai paskelbtoje atvejo ataskaitoje rašo gydytojas Andrew Cole'as.

38 metų vyras nuo traukulių buvo gydomas lorazepamu – tačiau prireikė dar daugiau darbo, kad būtų išsiaiškinta, kas visa tai sukėlė.

Traukulius arba į juos panašius simptomus gali sukelti įvairios ligos. Juos gali sukelti bet kas, kas sutrikdo kraujo pritekėjimą į smegenis, todėl svarbu patikrinti visą kraujotakos sistemą. Atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad vyro kepenys, reguliuojančios cheminių medžiagų kiekį kraujyje, ir inkstai, šalinantys iš kraujo atliekas bei reguliuojantys kraujospūdį, veikė puikiai.

Trumpalaikis kraujo nepakankamumas smegenų dalyse (išemijos priepuolis), narkotikai, migrena ir psichikos sutrikimai taip pat gali sukelti į traukulius panašius simptomus, tačiau toksikologiniai tyrimai ir faktas, kad vyras anksčiau buvo visiškai sveikas, leido tokią versiją atmesti.

„Svarbiausia yra surinkti klinikinę anamnezę, – aiškina A.Cole'as.- Galingiausia priemonė vertinant galimą priepuolį yra papildoma informacija“.

Ir paciento ligos istorija suteikė užuominų. Prieš 20 metų jis emigravo iš kaimo vietovės Gvatemaloje.

Atlikus smegenų skenavimą, buvo nustatyti trys pažeidimai. Atsižvelgdami į jų vaizdą ir paciento ligos istoriją, gydytojai padarė išvadą, kad tai yra parazitinio kiaulių kaspinuočio (Taenia solium) cistos. Kad pasiektų savo gyvenimo ciklo brandos fazę, šiems baltiems, į kaspinus panašiems kirminams reikalingas žmogus nešiotojas – o subrendę jie dešimtimis mažų kabliukų prisitvirtina prie plonosios žarnos.

 

Čia plokščiosios kirmėlės minta aplink esančiomis maistinėmis medžiagomis ir gali užaugti iki šokiruojančio aštuonių metrų ilgio. Šioje stadijoje, jei pasiseka, jie gali daugintis lytiniu būdu – priešingu atveju jie dauginasi nelytiniu būdu. Jų kiaušinėliai žmogaus išmatomis keliauja lauk, kur iki dviejų mėnesių gali išgyventi – laukiant, kol juos suės kitas gyvūnas.

Dažniausiai tarpiniais nešiotojais būna kiaulės. Kiaušinėliai išsirita jų žarnyne, o lervos patenka į kraujotaką ir įsikuria skaniuose kiaulių raumenyse, iš kurių vėliau gali patekti į žmones, pavalgiusius nepakankamai termiškai apdorotos mėsos.

 

Tačiau lervos suformuotos cistos gali išsivystyti bet kuriame organe – ir būtent jos sukelia didžiausias problemas – ypač jei įsitvirtina smegenyse.

Ši liga vadinama neurocisteroze ir yra pagrindinė įgytos epilepsijos priežastimi daugelyje pasaulio šalių, įskaitant Lotynų Ameriką ir Afriką į pietus nuo Sacharos. Manoma, kad vien tik JAV kasmet tūkstančiams žmonių pasireiškia panašūs atvejai.

Neurocisterozei galima užkirsti kelią – tačiau, nepaisant jos paplitimo ir sunkumo, kovai su ja skiriama palyginus nedaug išteklių, todėl CDC ją priskyrė prie „apleistų tropinių ligų“.

Prevencinės priemonės prieš šią infekciją – kruopštus rankų plovimas, saugus mėsos ruošimas į skubus žarnyno kaspinuočiais užsikrėtusių žmonių gydymas.

Kai kuriais neurocisticerkozės atvejais – kaip kad nesenu 25 metų australės atveju, kai moteriai nuolat skaudėjo galvą ir ji skundėsi suprastėjusiu regėjimu – prireikia operacijos, kad iš smegenų būtų pašalinta probleminė cista. Kadangi cistos gali susiformuoti skirtingose smegenų dalyse, simptomai gali labai skirtis.

 

Kalbant apie šį atvejį, vyras buvo gydomas priešuždegiminiais, prieštraukuliniais ir dviem antiparazitiniais vaistais. Po penkių dienų jis buvo išrašytas iš ligoninės jau be jokių simptomų – ir trejus metų jokių priepuolių nebepatiria.

Tačiau jam tikriausiai reikės ir toliau vartoti vaistus nuo traukulių.

„Klausimas, kada nutraukti vaistų vartojimą, yra problemiškas – nes toks pažeidimas išlieka visam laikui“, – sako A.Cole'as.

Šis atvejo tyrimas buvo aprašytas žurnale „The New England Journal of Medicine“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(11)
(0)
(11)

Komentarai ()

Susijusios žymos: